Klarnetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Klarnetas B
Garsų diapazonas
Ketvirtinis klarnetas

Klarnetas (it. clarinettolot. clarus 'aiškus') – medinis muzikos instrumentas, chromatinis liežuvėlinis aerofonas. Altosoprano tesitūros klarnetų šeimos instrumentas. Pavadinimą gavo dėl aukšto, tyro, skaidraus balso.

Konstrukcija[taisyti | redaguoti kodą]

Šiuolaikinio klarneto korpusą sudaro 66-71 cm ilgio ir 1,3-1,5 cm skersmens tiesus cilindriškas vamzdis. [1] Turi snapo pavidalo pūstuką (mundštuką) su viengubu liežuvėliu, truputį išgaubtą jungiamąją dalį, taurės pavidalo žiotis. Pagrindinės 7 skylutės be vožtuvėlių, kitos – dangstomos vožtuvėlių ir svirtelių mechanizmu, valdomu abiejų rankų pirštais.

Klarnetą, patobulinęs senovės prancūzų instrumentą šalamają apie 1700 m. sukonstravo Niurnbergo meistras Kristoforas Deneris. XX a. pirmoje pusėje klarnetą tobulino Rygos lietuvių klarnetininkas ir kompozitorius P. Stankevičius. Klarnetus kartais darydavo liaudies muzikantai, meistrai.

Derinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Būna B ir A derinimo, diapazonas atitinkamai d-F (b3) arba cis – e3 (a3). Natos su smuiko raktu rašomos transponuojant: klarneto B didžiąja sekunda arba klarneto A mažąja tercija aukščiau, negu skamba.

Vartojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Klarnetu grojama orkestruose, kameriniuose ansambliuose. Simfoniniame orkestre klarnetas vartojamas nuo XVIII a. pabaigos. Simfoniniame orkestre dažniausiai būna 2-4 klarnetai. Pučiamųjų instrumentų orkestre vartojamas tik B derinimo klarnetas. Pastaruoju metu klarnetu grojamas ir džiazas.

Lietuvoje klarnetas paplito XVIII a. pradžioje, 1728 m. klarnetas jau buvo Pašiaušės kolegijos orkestre. XIX–XX a. groti klarnetu buvo mokoma didikų ir kitose muzikos mokyklose, 19231939 m. Klaipėdos, 19251933 m. Kauno muzikos mokykloje, 1933–1943 m. ir 19441949 m. Kauno konservatorijoje. Nuo 1949 m. klarneto klasė veikia Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (iki 1992 m. Lietuvos konservatorija, 1992–2004 m. Lietuvos muzikos akademija). Groti klarnetu mokoma muzikos mokyklose.

Kompozitoriai ir atlikėjai[taisyti | redaguoti kodą]

Vienas pirmųjų koncertą KV 622 klarnetui ir orkestrui sukūrė Volfgangas Amadėjus Mocartas. Populiarias sonatas klarnetui yra sukūrę Johanas Bramsas, Kamilis Sen Sansas, Paulis Hindemitas, Fransis Pulenkas, Leonardas Bernstainas, fantazijas kūrė Robertas Šumanas, Albanas Bergas. Po kelis koncertus klarnetui yra parašę Igoris Stravinskis, Klodas Debiusi, Aronas Koplandas. Orkestriniuose kūriniuose klarnetą panaudojo Antonijus Vivaldis, operoje – Richardas Štrausas, Dmitrijus Šostakovičius. Džiaze vieni pirmųjų klarnetą atrado Benis Gudmenas ir Vudis Hermanas.

Lietuvių kompozitoriai taip pat yra sukūrę kūrinių klarnetui.

Vienas pirmųjų garsių klarnetininkų buvo Antonas Stadleris (1753–1812) XIX a. garsėjo virtuozai Heinrichas Bermanas (1784–1847), jo sūnus Karlas Bermanas, Karlas Marija fon Veberis (1786–1826)

Lietuvoje klarneto muzikos solo koncertų surengė Algirdas Budrys.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Arvydas Karaška, Rytis Urniežius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, X t.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Wolfgang Amadeus Mozart: Concerto A major for Clarinet and Orchestra K. 622. Edited by Rudolf Gerber. Foreword by Alan Hacker. Ernst Eulenburg Ltd. London et al. 1971.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Klarnetas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka