Pijus XII

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nota disambigua.svg
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Pijus XII
lot. Pijus XII
260-asis Popiežius
PiusXII12.jpg
Gimimo vardas: it. Eugenio Maria Giuseppe Giovanni Pacelli
Gimė: 1876 m. kovo 2 d.
Roma, Italija
Mirė: 1958 m. spalio 9 d.
Palaidotas: Castelgandolfas, Italija
Tautybė: italas
Pijaus XII herbas
Pijaus XII herbas
260-asis Popiežius
Išrinktas: 1939 m. kovo 2 d.
Baigė: 1958 m. spalio 9 d.
Pirmtakas: Pijus XI
Įpėdinis: Jonas XXIII
Commons-logo.svg Vikiteka: Pijus XIIVikiteka

Pijus XII (lot. Pijus XII; tikrasis vardas Eugenio Maria Giuseppe Giovanni Pacelli; 1876 m. kovo 2 d. Romoje1958 m. spalio 9 d. Castelgandolfe) – 260 – asis Katalikų popiežius. Popiežiumi išrinktas 1939 m. kovo 2 d. Paskelbė dogmą apie Švč. Mergelės Marijos ėmimą dangun ir 1942 m. simboliškai paskyrė pasaulį Marijos širdžiai. Popiežius Paulius VI 1967 m. spalio 18 d. pradėjo Pijaus XII beatifikacijos procesą. Tapo pirmuoju po Klemenso IX popiežiumi, išrinktu iš Vatikano valstybės sekretoriaus posto. Pontifikato metais Pijus XII kanonizavo 8 žmones (t. t. Pijų X), o beatifikavo – 5.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Eugenio Pacelli gimė Romoje 1876 m. kovo 2 d. kilmingoje šeimoje – jis buvo Vatikano laikraščio"L'Osservatore Romano" įkūrėjo Markantonijaus Pacelli anūku, popiežiaus Leono XIII finansinio konsultanto Ernesto Pecelli sūnėnu ir Vatikano teisininkų vadovo Filippo Pacelli sūnumi. Studijavo filosofiją Grigaliaus universitete. Kunigu įšventintas 1899 m. balandžio 2 d. Vatikano sekretoriate įrašytas 1901 m. 1920 m. paskirtas apaštališkuoju nuncijumi Vokietijoje. Laiške kardinolui Pietro Gasparri 1923 m. rašė, kad nacionalsocialistinis judėjimas yra antikatalikiškas ir antisemitiškas. 1929 m. gruodžio 16 d. tapo kardinolu. 1930 m. tapo Vatikano valstybės sekretoriumi. Pasižymėjo diplomatiniais gebėjimais, tarpininkavo sprendžiant konfliktus – 1934 m. Meksikoje ir 1936 m. Ispanijos pilietinio karo metu.

1939 m. kovo 2 d. Pacelli tapo popiežiumi. Pasirinko Pijaus XII vardą. 1939 . išleido pirmąją encikliką Sumni pontificatus, kurioje pasmerkė valstybės sudievinimą, moralės ir religingumo praradimą, kvietė taikiai spręsti konfliktus. 1940 m. nepripažino Lietuvos aneksijos ir leido toliau veikti Lietuvos pasiuntinybei prie Šventojo Sosto. Antrojo pasaulinio karo metais kvietė valstybių vadovus įgyvendinti penkių dalių taikos programą, griežtai laikėsi neutraliteto, pasisakė prieš holokaustą, tačiau vengė atviros konfrontacijos su nacių Vokietija. 1942 m. užmezgė diplomatinius santykius su Japonija. 1943 m. diplomatinėmis priemonėmis nutraukė žydų trėmimą į koncentracijos stovyklas Slovakijoje, nurodė teikti žydams pagalbą vienuolynuose ir Bažnyčiai priklausančiose įsteigose. Po Antrojo pasaulinio karo rėmė nusiginklavimo politiką, pasmerkė katalikų bendradarbiavimą su komunistais. Išleido apie 40 enciklikų, iš kurių svarbiausioji – apaštališkoji konstitucija Munificentissimus Deus apie Švč. Mergelės Marijos ėmimą dangun. Sutrumpino pasninko laiką prieš Šv. Komunijos priėmimą. 1948 m. patvirtino Lietuvių šv. Kazimiero kolegiją Romoje. 1950 m. paskelbė archeologinių tyrimų Šv. Petro bazilikoje rezultatus, kuriais patvirtinta, jog po bazilikos altoriumi rastas Šv. Petro kapas. Sudarė konkordatus su Latvija, Bavarija, Lenkija, Rumunija, Badenu, Austrija, Vokietija, Jugoslavija, Portugalija. Užmezgė diplomatinius santykius su musulmoniškomis valstybėmis Egiptu, Indonezija, Sirija, Turkija, Iranu, Pakistanu. Mirė 1958 m. spalio 9 d.[1]

Bulės ir enciklikos[taisyti | redaguoti kodą]

  • «Mystici corporis» (1943);
  • «Communium interpretes doloraum» (1945);
  • «Fulgens radiatur» (1947);
  • «Mediator Dei» (1947);
  • «Auspicia quaedam» (1948);
  • «In multiplicibus curis» (1948);
  • «Redemptoris nostri cruciatus» (1949);
  • «Anni sacri» (1950);
  • «Humani generis» (1950);
  • «Ingruentium malorum» (1951);
  • «Fulgens corona» (1953);
  • «Ad caeli Reginam» (1954);
  • «Datis nuperrime» (1956).

Beatifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

2007 m. gegužės 8 d. Šventųjų kanonizacijos kongregacija pradėjo Pijaus XII beatifikacijos procesą. Kitas žingsnis turėtų būti palaimintojo titulo suteikimas.

Izraelio priešinimasis beatifikacijai[taisyti | redaguoti kodą]

2008 m. spalio 19 d. Vatikanas, nežiūrint į Izraelio priešinimąsi, oficialiai paskelbė apie ketinimus kanonizuoti Pijų XII. Kai kur Pijus XII kaltinamas nepasisakęs prieš žydų genocidą Antrojo pasaulinio karo metais. Tel-Avivo nacionaliniame Ad Hashem memoriale eksponuojama Pijaus XII nuotrauka su prierašu, kad jis nepasisakė prieš nacių vykdomą žydų genocidą. Anksčiau kunigas Peter Gumpel, vadovaujantis Pijaus XII kanonizacijos komisijai, pareiškė, kad šios nuotraukos prierašas falsifikuoja istoriją. Jo nuomone, kol ši nuotrauka bus muziejuje, popiežius Benediktas XVI negalės aplankyti Šventosios žemės. Tačiau oficialusis Vatikanas atsiribojo nuo šio pasisakymo. Vatikanas mano, kad popiežius Pijus XII dėjo daug diplomatinių pastangų, siekdamas išgelbėti kuo daugiau žydų. Viešas katalikų bažnyčios vadovo įsikišimas būtų tik pabloginęs situaciją. Vatikanas primena, kad Pijus XII nurodė katalikų bažnyčioms slėpti žydus, o Vatikano atstovai daugelyje šalių išduodami padirbtus pasus padėjo žydams išvengti koncentracijos stovyklų. Mišiose, skirtose pontifiko 50-osioms mirties metinėms, popiežius Benediktas XVI pasakė, kad Pijus XII "slapta ir tyliai" karo metu darė viską, kad išvengtų blogiausio ir išgelbėtų kuo didesnį skaičių žydų.

Romos katalikų bažnyčios titulai
Pirmtakas
Popiežius
Pijus XI
Emblem of the Papacy SE.svg Popiežius
Pijus XII

1939-1958
Įpėdinis
Popiežius
Jonas XXIII

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Algirdas Jurevičius. Pijus XII. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 222 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]