GPU

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

GPU (rus. Государственное политическое управление НКВД РСФСР 'Valstybinė politinė valdyba prie RTFSR NKVD') − Tarybų Rusijos ir TSRS politinė policija 19221934 m. Ji prižiūrėjo Gulagus, persekiojo Rusijos stačiatikių bažnyčią.

Įkurta 1922 m. vasario 6 d. vietoje ČK. Įkūrus TSRS, 1923 m. lapkričio 15 d. GPU reorganizuota į OGPU (rus. Объединённое государственное политическое управление при СНК СССР − Jungtinė valstybinė politinė valdyba prie TSRS Liaudies komisarų tarybos). 1934 m. liepos 10 d. OGPU buvo įjungta į naujai sukurtą TSRS NKVD ir reorganizuota į GUGB (rus. Главное управление государственной безопасности − Vyriausioji valstybės saugumo valdyba).

GPU ir OGPU veikla[taisyti | redaguoti kodą]

Iš pradžių GPU formaliai buvo pavaldi Vidaus reikalų liaudies komisariatui, kuris vadovavo ir milicijai. Tiesa, tuometinė GPU jau nebegalėjo pati skelbti nuosprendžių, tačiau pasiliko teisę įtariamuosius politiniais nusikaltimais teisti trejiems metams tremties.

Kai Rusijos komunistų partijos vadovybė nusprendė formaliai respublikas sujungti į TSRS, 1922 m. gruodžio mėn. prie pavadinimo GPU buvo pridėta raidė O − „Объединённое“ („Jungtinė“), ir nuo šiol ėmė vadintis OGPU. Ji nebebuvo pavaldi Vidaus reikalų liaudies komisariatui.

Tačiau, nors ir pakeitus slaptosios policijos pavadinimą, jos veiklos pobūdis liko tas pats. Aparato vadovu iki pat mirties 1926 m. buvo Dzeržinskis. Seni ir kovose išbandyti čekistai kontroliavo pagrindinius GPU, o vėliau ir OGPU skyrius. Vienintelis pokytis buvo masinių žudynių pakeitimas masiniais trėmimais į koncentracijos stovyklas, tačiau OGPU pasiliko teisę įtariamuosius be teismo siųsti į lagerius.

Oficialiais tarybiniais duomenimis, 1923 m. spalio mėnesį 355 koncentracijos stovyklose kalėjo apie 70 000 žmonių, 207 pataisos namuose − apie 50 000, 105 kalėjimuose bei bausmės įstaigose − apie 17 000, o 35 žemės ūkio kolonijose − daugiau kaip 2000 žmonių. Be to, į OGPU rankas pateko apie 1000 nepilnamečių bei ligonių [1].

1922 m. birželio − liepos mėnesiais GPU surežisavo parodomąjį 34 socialistų revoliucionierių, kaltinamų bendradarbiavimu su A. Denikinu, teismo procesą. GPU nesėkmingai bandė priversti įtariamuosius pripažinti savo „kaltę“, tačiau dauguma jų buvo nuteisti kalėti, o 12 žmonių − mirties bausme. Tik Vakarų Europos socialistams reikalaujant mirties nuosprendis buvo pakeistas kalėjimu. 1923 m. Solovkų lageryje kilus maištui, OGPU daliniai atidengė į beginklius kalinius ugnį ir nemaža jų nušovė. Viena iš tuometinių tarybų politinės policijos ypatybių buvo tai, kad OGPU neturėjo formalaus budelio. Mirties bausmes kartais vykdydavo patys Lubiankos tarnautojai bei sargybiniai, o kartais − netgi tardytojai ar prokurorai [2].

Panašiai kaip ir ČK, OGPU praktiškai kontroliavo visas tarybinio gyvenimo sritis. 1926 m. liepos 20 d. mirė tarybų politinės policijos įkūrėjas ir ilgametis jos vadovas Feliksas Dzeržinskis. Jo įpėdiniu tapo Viačeslavas Menžinskis − taip pat lenkų kilmės bolševikas. OGPU vadovo pavaduotoju buvo paskirtas Genrichas Jagoda.

Eilinė Stalino nurodymu įvykdyta OGPU akcija buvo priverstinė kolektyvizacija. 1930 m. sausio 5 d. formaliai Centro komiteto patvirtintą kolektyvizacijos planą pasitelkus masinį terorą pavyko įgyvendinti 1932 m. pabaigoje. Vadinamuosius „buožes“ likvidavo praktiškai OGPU, kurią kartais paremdavo Raudonoji armija. Dar reikšmingesnė OGPU akcija, kuriai vadovavo pats Jagoda, buvo Baltijos ir Baltąją jūras jungiančio kanalo kasimas, tiksliau sakant − darbo jėgos „tiekimas“. Jagodos nurodymu dirbo 300 000 − 400 000 OGPU suimtų žmonių, kurie nuo 1931 m. lapkričio iki 1933 m. rugpjūčio iškasė maždaug 220 km ilgio kanalą, jungiantį abi jūras [3].

OGPU ne tik rūpinosi tarybinio režimo išlaikymu, bet ir ne kartą bandė destabilizuoti padėtį kitose šalyse. Šioje srityje OGPU dažniausiai veikdavo kartu su GRU.

1934 m. gegužės mėnesį mirė Menžinskis. Jo nužudymas buvo inkriminuotas Jagodai. Pagal 1934 m. liepos mėnesio dekretą OGPU funkcijas perėmė Vyriausioji valstybės saugumo valdyba (GUGB), kuri, kaip ir ankstesnės saugumo įstaigos, buvo formaliai pavaldi Vidaus reikalų liaudies komisariatui (NKVD).

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. [Centrinis Valstybinis Spalio Revoliucijos Archyvas, aktų rinkinys Nr. 393/39/48, lapai 13 ir 14]
  2. [Marekas Ciesielczykas KGB, Vilnius:Intakas, 1991]
  3. [Marekas Ciesielczykas KGB, Vilnius:Intakas, 1991]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Jan Valtin: Tagebuch der Hölle. Aus dem amerikanischen von Werner Krauss. Kiepenheuer & Witsch, Köln 1957 (heute als Lizenzausgabe in Komet MA-Service und Verlagsgesellschaft mbH, Frechen). In den USA bereits 1941 als „Out of the Night“ veröffentlicht.
  • Adelman, Jonathan R.: Terror and Communist Politics. The Role of the Secret Police in Communist States, Boulder, Co. 1984.
  • Leggett, G. : The Cheka. Lenin`s Political Police, Oxford 1981.