Nobelio fizikos premija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nobelio fizikos premija (šved. Nobelpriset i fysik) – kasmetinis apdovanojimas, kurį skiria Švedijos Karališkoji mokslų akademija. Tai viena iš šešių Nobelio premijų, o skiriama nuo 1901 m. Administruojama Nobelio fondo ir yra laikoma prestižiškiausiu apdovanojimu fizikos srityje. Premija kasmet įteikiama ceremonijos gruodžio 10 d. (Nobelio mirties metinių) metu Švedijoje.
Turinys |
[taisyti] Laureatai
[taisyti] 1901−1950
| Metai | Vardas | Šalis | Pastabos |
|---|---|---|---|
| 1901 | Wilhelm Conrad Röntgen | pripažįstant ypatingus nuopelnus, kuriuos perteikė atrasdamas nepaprastus spindulius. | |
| 1902 | Hendrik Lorentz Pieter Zeeman |
pripažįstant ypatingus nuopelnus, kuriuos jie perteikė magnetizmo įtakos spinduliavimo fenomenui tyrinėjimais. (žr. Zimano efektas) | |
| 1903 | Antoine Henri Becquerel | pripažįstant ypatingus nuopelnus, kuriuos perteikė atrasdamas savaiminį radioaktyvumą. | |
| Pierre Curie Marie Curie |
pripažįstant ypatingus nuopelnus, kuriuos jie perteikė bendru radiacijos fenomeno, kurį atrado profesorius Henris Bekerelis, tyrinėjimu. | ||
| 1904 | John William Strutt | už pačių svarbiausių dujų tankių tyrinėjimus ir už argono atradimą. | |
| 1905 | Philipp Eduard Anton von Lenard | už darbus su katodiniais spinduliais. | |
| 1906 | Joseph John Thomson | už nuopelnus teoriniuose ir eksperimentiniuose dujų elektrinio laidumo tyrimuose. | |
| 1907 | Albert Abraham Michelson | už jo tikslius optinius instrumentus bei su jais susijusius spektroskopinius ir metrologinius tyrimus. | |
| 1908 | Gabriel Lippmann | už spalvotos fotografijos metodą, pagrįstą interferencijos reiškiniu. | |
| 1909 | Guglielmo Marconi Karl Ferdinand Braun |
už indėlį į bevielės telegrafijos vystymą. | |
| 1910 | Johannes Diderik van der Waals | už jo darbą su dujų ir skysčių būsenų lygtimis. | |
| 1911 | Wilhelm Wien | už šiluminio spinduliavimo dėsnių atradimą. | |
| 1912 | Nils Gustaf Dalén | už automatinių ventilių, skirtų naudoti švyturių dujų akumuliatoriuose, išradimą. | |
| 1913 | Heike Kamerlingh-Onnes | už medžiagų žemose temperatūrose tyrinėjimus, vedusius prie helio suskystinimo. | |
| 1914 | Max von Laue | už Rentgeno spindulių kristalografijos atradimą. | |
| 1915 | William Henry Bragg William Lawrence Bragg |
pripažįstant jų nuopelnus Rentgeno spindulių pagalba tyrinėjant kristalines struktūras. | |
| 1916 | Nėra apdovanojimo | Piniginis prizas pervestas į fizikos premijos fondą. | |
| 1917 | Charles Glover Barkla | už elementų Rentgeno spindulių fluorescencijos atradimą. | |
| 1918 | Max Planck | pripažįstant nuopelnus, kuriuos perteikė fizikos vystymui įvesdamas energijos kvantą. (žr. Planko konstanta) | |
| 1919 | Johannes Stark | už Doplerio efekto atradimą kanaliniuose spinduliuose ir spektrinė linija spektrinių linijų trūkius elektriniuose laukuose. | |
| 1920 | Charles Edouard Guillaume | pripažįstant jo nuopelnus, kuriuos perteikė tiksliems matavimams fizikoje, atradęs anomalija nikelio plieno lydiniuose. | |
| 1921 | Albert Einstein | už pagalbą teorinei fizikai, ypač už fotoefekto paaiškinimą. | |
| 1922 | Niels Henrik David Bohr | už pagalbą tiriant atomų struktūrą ir spinduliavimo iš jų sklidimą. | |
| 1923 | Robert Andrews Millikan | už jo darbus su elementariaisiais krūviais ir už fotoefektą. | |
| 1924 | Karl Manne Georg Siegbahn | už jo atradimus ir tyrimus Rentgeno spindulių spektroskopijoje. | |
| 1925 | James Franck Gustav Ludwig Hertz |
už dėsnių, nusakančių elektronų susidūrimus su atomais, atradimą. | |
| 1926 | Jean Baptiste Perrin | už jo darbus tiriant netolydžios struktūros medžiagas, ypač už nusėdimo pusiausvyros atradimą. | |
| 1927 | Arthur Holly Compton | už efekto, pavadinto jo vardu, atradimą. (žr. Komptono efektas) | |
| Charles Thomson Rees Wilson | už metodą, leidusį kondensuotų garų pagalba pamatytį dalelių, turinčių elektros krūvį, kelius. (žr. Vilsono kamera) | ||
| 1928 | Owen Willans Richardson | už jo darbus apie termijoninį spinduliavimą, ypač už Ričardsono dėsnio atradimą (pavadinta jo garbei). | |
| 1929 | Louis de Broglie | už banginės elektronų prigimties atradimą. (žr. De Broilio hipotezė) | |
| 1930 | Chandrasekhara Venkata Raman | už darbus apie šviesos sklaidą ir už Ramano sklaidos atradimą (pavadinta jo garbei). | |
| 1931 | Nėra apdovanojimo | Piniginis prizas pervestas į fizikos premijos fondą. | |
| 1932 | Werner Karl Heisenberg | už kvantinės mechanikos sukūrimą ir jos taikymą, kuris nuvedė prie alotropinių vandenilio formų atradimo. | |
| 1933 | Erwin Schrödinger Paul Dirac |
už naujų produktyvių atominės teorijos formų atradimą. | |
| 1934 | Nėra apdovanojimo | pusė piniginio prizo pervesta į Pagrindinį fondą, likusi pusė - į fizikos premijos fondą. | |
| 1935 | James Chadwick | už neutrono atradimą. | |
| 1936 | Victor Franz Hess | už kosminio spinduliavimo atradimą. | |
| Carl David Anderson | už pozitrono atradimą. | ||
| 1937 | Clinton Joseph Davisson George Paget Thomson |
už eksperimentinį elektronų difrakcijos kristaluose atradimą. | |
| 1938 | Enrico Fermi | už naujų radioaktyvių elementų, gautų neutronų švitinimų, egzistavimo demonstravimą ir už branduolinių reakcijų, sukeltų lėtais neutronais, atradimą. | |
| 1939 | Ernest Lawrence | už ciklotrono išradimą bei tobulinimą bei rezultatus, gautus jį panaudojant. | |
| 1940 | Nėra apdovanojimų | pusė piniginio prizo pervesta į Pagrindinį fondą, likusi pusė - į fizikos premijos fondą. | |
| 1941 | |||
| 1942 | |||
| 1943 | Otto Stern | už indėlį vystant molekulinių spindulių metodą ir už protono magnetinio momento atradimą. | |
| 1944 | Isidor Isaac Rabi | už rezonansinį metodą, skirtą magnetinėms branduolių savybėms užrašyti. | |
| 1945 | Wolfgang Pauli | už Draudimo principo atradimą (dabar vadinamu Pauli draudimo principu). | |
| 1946 | Percy Williams Bridgman | už aparato, galinčio sukurti tin aukštą slėgį, išradimą ir už atradimus aukšto slėgio fizikoje. | |
| 1947 | Edward Victor Appleton | už viršutinės atmosferos fizikos tyrinėjimą, ypač už dabar vadinamą Apletono sluoksnio atradimą. | |
| 1948 | Patrick Maynard Stuart Blackett | už Vilsono kameros vystymą ir su tuo susijusius atradimus branduolinės fizikos ir kosminio spinduliavimo srityse. | |
| 1949 | Hideki Yukawa | už mezonų egzistavimo prognozę remiantis teoriniais darbais apie branduolines jėgas. | |
| 1950 | Cecil Frank Powell | už fotografinio metodo branduoliniams procesams tirti vystymą ir atradimus, susijusius su mezonais, taikant šį metodą. |
[taisyti] 1951−2000
| Metai | Vardas | Šalis | Pastabos |
|---|---|---|---|
| 1951 | John Douglas Cockcroft Ernest Thomas Sinton Walton |
už novatorišką darbą atomų virsmuose, sukeltuose dirbtinai pagreitintomis dalelėmis. | |
| 1952 | Felix Bloch Edward Mills Purcell |
už tikslių branduolinių magnetinių skaičiavimų metodų vystymą ir su tuo susijusius atradimus. | |
| 1953 | Frits Zernike | už fazinio kontrasto metodo demonstravimą, ypač už fazinio kontrasto mikroskopo išradimą. | |
| 1954 | Max Born | už esminius tyrinėjimus kvantinėje mechanikoje, ypač jo statistinį bangos funkcijos paaiškinimą. | |
| Walther Bothe | už atsitiktinumo metodą ir su juo susijusius atradimus. | ||
| 1955 | Willis Eugene Lamb | už atradimus, susijusius su vandenilio spektru. (žr. Lamo poslinkis) | |
| Polykarp Kusch | už tikslų elektrono magnetinio momento nustatymą. | ||
| 1956 | William Bradford Shockley John Bardeen Walter Houser Brattain |
už puslaidininkių tyrimus ir tranzistoriaus afekto atradimą. | |
| 1957 | Chen Ning Yang (楊振寧) Tsung-Dao Lee (李政道) |
už jų lyginumo pažeidimų tyrinėjimus, kurie nuvedė prie svarbių atradimų, susijusių su elementariosiomis dalelėmis. | |
| 1958 | Pavel Alekseyevich Čerenkov Il'ia Frank Igor Yevgenyevich Tamm |
už Čerenkovo-Vavilovo efekto atradimą ir paaiškinimą. | |
| 1959 | Emilio Gino Segrè Owen Chamberlain |
už antiprotono atradimą. | |
| 1960 | Donald Arthur Glaser | už burbulinės kameros išradimą. | |
| 1961 | Robert Hofstadter | už jo novatoriškas elektronų sklaidos atomų branduoliuose studijas ir už tuo būdų pasiektus atradimus branduolių struktūroje. | |
| Rudolf Ludwig Mössbauer | už jo tyrimus gama spinduliuotės rezonansinėje sugertyje. | ||
| 1962 | Lev Davidovich Landau | už jo novatoriškas kondensuotųjų medžiagų teorijas, ypač už skystą helį. | |
| 1963 | Eugene Paul Wigner | už jo indėlį į atomo branduolių ir elementariųjų dalelių teorijas, ypač už pagrindinių simetrijos principų atradimą ir taikymą. | |
| Maria Goeppert-Mayer J. Hans D. Jensen |
už jų atradimus branduolių sluoksnių struktūroje. | ||
| 1964 | Charles Hard Townes Nicolay Gennadiyevich Basov Aleksandr Prokhorov |
už esminius darbus kvantinėje elektronikoje, nuvedusių prie generatorių ir stiprintuvų konstravimo, paremtu mazerio-lazerio principu. | |
| 1965 | Sin-Itiro Tomonaga Julian Schwinger Richard Phillips Feynman |
už jų esminius darbus kvantinėje elektrodinamikoje. | |
| 1966 | Alfred Kastler | už optinių metodų Herco rezonansams atomuose tirti atradimą ir vystymą. | |
| 1967 | Hans Albrecht Bethe | už jo indėlį į branduolinių reakcijų teoriją, ypač kas sieja energijos gamybą žvaigždėse. | |
| 1968 | Luis Walter Alvarez | už jo lemiamą indėlį į elementariųjų dalelių fiziką, o tiksliau, už didelio numerio rezonansinių būsenų atradimą, kurį padaryti leido jo atradimai naudojant vandenilio burbulines kameras ir duomenų analizę. | |
| 1969 | Murray Gell-Mann | už indėlį ir atradimus elementariųjų dalelių ir jų sąveikos klasifikavime. | |
| 1970 | Hannes Olof Gösta Alfvén | už esminį darbą ir atradimus magnetohidrodinamikoje su produktyviais taikymais įvairiose plazmos fizikos srityse. | |
| Louis Eugene Félix Néel | už esminį darbą ir atradimus antiferomagnetizme ir feromagnetizme, nuvedusius prie svarbių taikymų kieto kūno fizikoje. | ||
| 1971 | Dennis Gabor | už holografijos metodo išradimą ir vystymą. | |
| 1972 | John Bardeen Leon Neil Cooper John Robert Schrieffer |
už superlaidumo teorijos sukūrimą (dar žinomą kaip BCS teorija). | |
| 1973 | Leo Esaki Ivar Giaever |
už jų eksperimentinius tuneliavimo reiškinio puslaidininkiuose ir superlaidininkuose. | |
| Brian David Josephson | už jo teorines supersrovės per tunelinį barjerą savybių prognozes, tiksliau tuos fenomenus, kurie žinomi kaip Džozefsono eketas. | ||
| 1974 | Martin Ryle Antony Hewish |
už jų novatoriškus tyrimus radijo astrofizikoje: M.Rylei už jo diafragmos sintezės technikos atradimą; A.Hevišui už lemiamą vaidmenį pulsarų atradime. | |
| 1975 | Aage Niels Bohr Ben Roy Mottelson Leo James Rainwater |
už sąryšio tarp kolektyvinio judėjimo ir dalelės judėjimo atomų branduoliuose atradimą ir už atomo branduolio teorijos, pagrįstos šiuo sąryšiu, vystymą. | |
| 1976 | Burton Richter Samuel Chao Chung Ting |
už jų novatorišką darbą atrandant naujo tipo sunkiąją elementariąją dalelę (t.y. už J/ψ dalelę, kuri patvirtino, kad barioninė medžiaga yra sudaryta iš kvarkų). | |
| 1977 | Philip Warren Anderson Nevill Francis Mott John Hasbrouck van Vleck |
už jų esminius teorinius elektroninės magnetinių ir neorientuotų sistemų struktūros tyrimus. | |
| 1978 | Pyotr Leonidovich Kapitsa | už pamatinius išradimus ir atradimus žematemperatūrėje fizikoje. | |
| Arno Allan Penzias Robert Woodrow Wilson |
už kosminės mikrobanginės foninės spinduliuotės atradimą. | ||
| 1979 | Sheldon Lee Glashow Abdus Salam Steven Weinberg |
už indėlį į vieningos silpnosios ir elektromagnetinės sąveikos tarp elementariųjų dalelių teoriją. | |
| 1980 | James Watson Cronin Val Logsdon Fitch |
už fundamentinės simetrijos principų pažeidimų atradimo neutralių K mezonų skilime. (žr. CP pažeidimas) | |
| 1981 | Nicolaas Bloembergen Arthur Leonard Schawlow |
už indėlį į lazerinės spektroskopijos vystymą. | |
| Kai Manne Börje Siegbahn | už indėlį į didelės raiškos elektronų spektroskopijos vystymą. | ||
| 1982 | Kenneth Wilson | už jo krizinio fenomeno fazinių virsmų sąryšyje teoriją. | |
| 1983 | Subrahmanyan Chandrasekhar | už jo teorines ir eksperimentines fizikinių procesų svarbos žvaigždžių struktūroje ir evoliucijoje studijas. (žr. Čandrasekaro riba) | |
| William Alfred Fowler | už jo teorines ir eksperimentines branduolinių reakcijų svarbos cheminių elementų Visatoje formavimesi studijas. | ||
| 1984 | Carlo Rubbia Simon van der Meer |
už jų lemiamą indėlį į didelį projektą, nuvedusio prie lauko dalelių (silpnosios sąveikos tarpininkų) W ir Z atradimo. | |
| 1985 | Klaus von Klitzing | už kvantinio Holo efekto atradimą. | |
| 1986 | Ernst Ruska | už jo esminius darbus elektronų optikoje ir už pirmojo elektronų mikroskopo sukūrimą. | |
| Gerd Binnig Heinrich Rohrer |
už skleidimo tuneliavimo mikroskopo kūrimą. | ||
| 1987 | Johannes Georg Bednorz Karl Alexander Müller |
už svarbų laimėjimą superlaidumo keramikinėse medžiagose atradime. | |
| 1988 | Leon Max Lederman Melvin Schwartz Jack Steinberger |
už neutrinų pluošto metodą ir leptonų dubleto struktūros demonstravimą neutrino atradime. | |
| 1989 | Norman Foster Ramsey | už atskirų vibracinių laukų metodo išradimą ir jo panaudojimą vandeniliniame mazeryje ir kituose atominiuose laikrodžiuose. | |
| Hans Georg Dehmelt Wolfgang Paul |
už jonų spąstų technikos vystymą. | ||
| 1990 | Jerome Friedman Henry Way Kendall Richard Taylor |
už novatoriškus giluminės neelastingos elektronų sklaidos nuo protonų ir neutrinų tyrimus, kuri turėjo didelę reikšmę kvarkų modelio fizikoje vystymui. | |
| 1991 | Pierre-Gilles de Gennes | už atradimą, jog metodai, naudojami tvarkos fenomenui paprastose sistemose tirti, gali būti apibendrinti ir labiau komplikuotoms medžiagų formoms, konkrečiai skystiesiems kristalams ir polimerams. | |
| 1992 | Georges Charpak | už dalelių detektorių išradimą ir vystymą, o tiksliau, už daugiavielę proporcingąją kamerą. | |
| 1993 | Russell Alan Hulse Joseph Hooton Taylor Jr. |
už naujo tipo pulsaro (PSR B1913+16) atradimą, kuris suteikė naujų galimybių studijuojant gravitaciją. | |
| 1994 | Bertram Brockhouse | už neutroninės spektroskopijos vystymą ir už novatorišką indėlį į neutronų sklaidos, naudojamą kondensuotųjų medžiagų tyrimuose, vystymą. | |
| Clifford Glenwood Shull | už neutronų difrakcijos technikos vystymą ir už novatorišką indėlį į neutronų sklaidos, naudojamą kondensuotųjų medžiagų tyrimuose, vystymą. | ||
| 1995 | Martin Lewis Perl | už tau leptono aptikimą ir už novatorišką eksperimentinį indėlį į leptonų fiziką. | |
| Frederick Reines | už neutrinų aptikimą ir už novatorišką eksperimentinį indėlį į leptonų fiziką. | ||
| 1996 | David Morris Lee Douglas D. Osheroff Robert Coleman Richardson |
už Helio 3 supertakumo atradimą. | |
| 1997 | Steven Chu Claude Cohen-Tannoudji William Daniel Phillips |
už atomų šaldymo ir kaupimo, pasitelkiant lazerio šviesą, metodų vystymą. (žr. Lazerinis šaldymas) | |
| 1998 | Robert Laughlin Horst Ludwig Störmer Daniel Chee Tsui |
už jų naujos kvantinių skysčių su trupmeninių krūvių ryšiais formos atradimą. (žr. Trupmeninis kvantinis Holo efektas) | |
| 1999 | Gerardus 't Hooft Martinus Veltman |
už elektrosilpnosios sąveikos kvantinės struktūros aiškinimą. | |
| 2000 | Zhores Ivanovich Alferov Herbert Kroemer |
už puslaidininkių heterostruktūrų, naudojamų optoelektronikoje, vystymą. | |
| Jack Kilby | už vaidmenį išrandant integrines grandines. |
[taisyti] 2001−2007
[taisyti] Nuorodos
| Nobelio premija |
| Chemijos premija | Ekonomikos premija | Fizikos premija Fiziologijos ir medicinos premija | Literatūros premija | Taikos premija |
| Nobelio premijos laureatai | |
|---|---|
|
1901 - 1902 - 1903 - 1904 - 1905 - 1906 - 1907 - 1908 - 1909 - 1910 - 1911 - 1912 - 1913 - 1914 - 1915 - 1916 - 1917 - 1918 - 1919 - 1920 - 1921 - 1922 - 1923 - | |