Juozas Baušys
| Juozas Baušys | |
|---|---|
| Gimė | 1939 m. gruodžio 10 d. Gaveikėnai, Ignalinos valsčius |
| Mirė | 2017 m. vasario 9 d. (77 metai) Vilnius |
| Veikla | žurnalistas, scenaristas |
| Alma mater | 1962 m. Vilniaus universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Juozas Baušys (1939 m. gruodžio 10 d. Gaveikėnuose, Ignalinos valsčiuje – 2017 m. vasario 9 d. Vilniuje[1]) – Lietuvos žurnalistas, scenaristas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1962 m. Vilniaus universiteto Istorijos–filologijos fakultete baigė žurnalistikos specialybę.
1961–1967 m. Eltos korespondentas. 1967–1969 m. savaitraščio „Gimtasis kraštas“ skyriaus vedėjas. 1969–1971 m. savaitraščio „Kalba Vilnius“ atsakingasis sekretorius. 1971–1985 m. – žurnalo „Švyturys“ skyriaus vedėjas, atsakingasis sekretorius, 1985–1999 m. vyriausias redaktorius, UAB „Švyturys“ valdybos pirmininkas, Lietuvos periodinių leidinių asociacijos valdybos narys.[2]
Rašė politikos, kultūros temomis. Su V. Puplauskiu sukūrė scenarijus TV dokumentiniams filmams „Vilnius. Prieš aušrą“, „Pastabos žemėlapių pakraščiuose“, „Pasiilgom arklio“, „Iš gerumo abėcėlės“, „Kaunas yra Kaunas“, „Žemei ir žmogui“, su G. Skvarnavičiumi – Lietuvos kino studijos dokumentiniam filmui „Reik drąsos prie mėsos“.[3] Iš vokiečių kalbos išvertė E. E. Kišo knygą „Pašėlęs reporteris“.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1981 m. Vinco Mickevičiaus-Kapsuko premija už televizijos dokumentinį filmą „Žemei ir žmogui“, kartu su V. Puplauskiu.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Domas Šniukas. Juozas Baušys. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-04-25. Nuoroda tikrinta 2022-10-01.
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 59 psl.
- ↑ Domas Šniukas. Juozas Baušys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 730 psl.