Administracinė teisė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Administracinė teisėviešosios teisės šaka; sistema teisės normų, reglamentuojančių viešojo administravimo subjektų statusą, kompetenciją, jų visuomeninius santykius su viešosios bei privatinės teisės subjektais bei jų tarpusavio santykius.

Bendroji ir specialioji administracinė teisė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gali būti skiriam bendroji ir specialioji administracinė teisė. Bendroji administracinė teisė apima visų administracinės teisės pošakių normas. Ji nustato, kad yra administracinės teisės subjektas, įtvirtina bendruosius administracinės teisės principus. Specialioji (arba ypatingoji) – teisės normos, apimančios specifinę viešojo administravimo sritį (pvz., statybos teisė).

Pošakiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Administracinės teisės pošakiai - aplinkos teisė (ekologinė t.), statybos teisė, savivaldos teisė, policijos teisė, užsieniečių teisė, ūkio valdymo teisė ir kt. Kai kurie teisės pošakiai gali būti laikomi savarankiškomis teisės šakomis (pvz., mokesčių teisė, kuri paprastai yra priskiriama ūkinei teisei bei specialiajai administracinės teisės daliai).

Lietuvos administracinė teisė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje pamatinis administracinės teisės aktas – LR viešojo administravimo įstatymas. Lietuvoje veikia specializuoti 2 pakopų administraciniai teismai (apygardų teismai bei LVAT). Jų veiklą reguliuoja LR administracinių bylų teisenos įstatymas (iki kol bus priimtas bei įsigalios LR administracinio proceso kodeksas). Administracinę teisę Lietuvoje tiria VU, MRU, VDU, Teisės instituto mokslininkai.

Administracinės teisės mokslas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Administratyvistika.

Administracinės teisės mokslas (administratyvistika) – teisės mokslo (teisėtyros) šaka, tirianti administracinę teisę. Artima viešojo administravimo mokslams.

Lietuvoje administracinės teisės mokslą plėtoja:

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]