Jānis Lūsis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Janis Lūsis)
Jānis Lūsis
latv. Jānis Lūsis
Gimė 1939 m. gegužės 19 d.
Jelgava
Mirė 2020 m. balandžio 29 d. (80 metų)
Ryga
Tėvai Voldemārs Lūsis
Sutuoktinis (-ė) Elvīra Ozoliņa
Vaikai Voldemārs Lūsis
Veikla latvių lengvaatletis
Alma mater Latvijos valstybinis kūno kultūros institutas

Janis Lūsis (latv. Jānis Lūsis, 1939 m. gegužės 19 d. Jelgavoje2020 m. balandžio 29 d. Rygoje) – latvių lengvaatletis (ieties metikas).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1939 m. gegužės 19 d. Jelgavoje, geodezininko, inžinieriaus Voldemārs Lūsio šeimoje. Tėvas žuvo Antrojo pasaulinio karo metais. Vaikystę praleido motinos tėvo namuose Matkule parapijoje. Lankė Matkule pradinę mokyklą ir Kandavos vidurinę mokyklą.

Studijavo Latvijos valstybiniame kūno kultūros institute ir nuo 1957 m. dalyvavo lengvosios atletikos varžybose. Jānis Lūsis buvo pirmasis Latvijos sportininkas, įveikęs 80 m ieties metimo normatyvą (1961 m.).

Jānis Lūsis treniravosi Dauguvos savanorių sporto draugijoje, vėliau - Kariuomenės sporto draugijoje. Dalyvavo keturiose vasaros olimpinėse žaidynėse už TSRS rinktinę. 1964 m. olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzą, 1968 m. - auksą, 1972 m. - sidabrą.

1972 m. žaidynių ieties metimo varžybos buvo atkakliausios olimpinių žaidynių istorijoje. Penktojoje rungtyje vokietis Klausas Wolfermannas, pasiekęs olimpinį rekordą - 90,48 m, perėmė iniciatyvą iš Lūsio. Tuomet šeštajame ir paskutiniame metime Lūsis numetė dar toliau - 90,46 m. Wolfermanno dviejų centimetrų skirtumas tuo metu buvo mažiausias matavimo vienetas, naudojamas ieties metimo varžybose.

Nuo 2020 m. J. Lūsis išlieka vieninteliu latviu, per savo karjerą laimėjusiu visų trijų klasių olimpinius medalius (aukso, sidabro ir bronzos). Jis pasiekė du ieties metimo pasaulio rekordus: 1968 m. - 91,68 m ir 1972 m. - 93,80 m. Jis taip pat yra keturiskart Europos čempionas. 1987 m. Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (IAAF) paskelbė jį geriausiu ieties metiku istorijoje.

Baigęs varžybas Lūsis tapo lengvosios atletikos treneriu. Buvo vedęs Elvīrą Ozolienę, 1960 m. olimpinę moterų ieties metimo čempionę. Jų sūnus Voldemārs Lūsis taip pat – ieties metikas, dalyvavęs 2000 m. vasaros olimpinėse žaidynėse ir 2004 m. vasaros olimpinėse žaidynėse.

Per 2009 m. Latvijos metų sportininko apdovanojimų ceremoniją V. Lūsis apdovanotas už viso gyvenimo indėlį į sportą.

2014 m. jis buvo įtrauktas į Tarptautinė lengvosios atletikos federacijos (IAAF) Šlovės muziejų[1].

Sportiniai pasiekimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Olimpinis ieties metimo čempionas tapo pasaulio sporto šlovės muziejaus nariu
  2. Jānis Lūsis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 709 psl.