Juozas Gudavičius (1873)

Juozas Gudavičius (apie 1920 m.)

Juozas Gudavičius (1873 m. sausio 13 d. Skliausčių k., Jurbarko raj. – 1939 m. lapkričio 12 d. Niurkoniuose, palaidotas Panevėžio senosiose kapinėse) – vargonininkas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius.

Biografija

Baigęs Eržvilko pradžios mokyklą, kurį laiką muzikos mokėsi pas Varlaukio vargonininką V. Zigmantavičių. 1894–1898 m. studijavo Varšuvos muzikos institute, kur įgijo muzikos mokytojo ir karo kapelmeisterio kvalifikacijas, vienerius metus vargonuoti mokėsi pas prof. Aloyzą Butkevičių. Vasaros atostogas praleisdavo Skliausčiuose ir suorganizuodavo chorus.

1898 m. grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas carinės kariuomenės Kauno įgulos kapelmeisteriu. Orkestras bazavosi Kaune, Kretingoje, Gargžduose. 1904 m. vasarą Kretingos dragūnų pulko orkestras rengė koncertus Palangoje.

1905 m. apsigyveno Kaune ir buvo Kauno tvirtovės I pėstininkų pulko kapelmeisteris, Juozo Naujalio paragintas suorganizavo „Dainos“ draugijos vaikų chorą ir 1906–1909 m. jam vadovavo (chore dainavo keturi J. Naujalio vaikai), surengė lietuviškų dainų koncertų, parašė straipsnių žurnalui „Vargonininkas“. 1905–1907 m. revoliucinio judėjimo metu jaunimą mokė revoliucinių dainų. 1908 m. Skliausčiuose suorganizavo pirmąjį lietuvišką chorą, kuris nuo 11 dalyvių vėliau išaugo iki 62, o Eržvilke – pirmąjį pučiamųjų orkestrą. 1910 m. subūrė 85 žmonių chorą Nemakščiuose, dėjo pastangas, kad choras bažnyčioje giedotų lietuviškai, rengė gegužines.

1912 m. atvyko į Tauragę, bandė įkurti muzikos mokyklą, organizavo chorus, dalyvavo teatro mėgėjų veikloje, rengė vakarus – koncertus. 1915 m. pasitraukė į Skliausčius, kur atgaivino chorą ir 1916 m. surengė didelį koncertą. 1918 m. Panevėžyje įsteigė muzikos mokyklą ir trumpai jai vadovavo.

1919 m. buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir pateko į I Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino pulką, dirbo kapelmeisteriu Marijampolėje, Alytuje ir Klaipėdoje, koncertavo Palangoje. 1925 m. vėl sugrįžo į Skliausčius, kur vargonininkavo ir vadovavo chorui.

Vėliau dėstė muziką Tauragės mokytojų seminarijoje ir komercinėje mokykloje, organizavo chorus ir orkestrus. Su Tauragės jungtiniu choru (200 dalyvių) dalyvavo 1927 m. dainų šventėje Klaipėdoje ir 1928 m. visos Lietuvos dainų šventėje Kaune. Su Varlaukio „Vilniui vaduoti“ sąjungos dideliu choru dalyvavo 1930 m. visos Lietuvos dainų šventėje Kaune. 1930–1939 m. gyveno Paįstryje, kur vargonininkavo ir vadovavo chorui, 1934 m. dirigavo Panevėžio kariškių orkestrui, 1937 m. dėstė vargonininkų kursuose Panevėžyje.

J. Gudavičius rinko ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas, rašė straipsnius įvairiais muzikos klausimais, dalyvavo „Dainos" draugijos veikloje, išugdė daug gerų muzikantų, kapelmeisterių, vargonininkų ir muzikos mokytojų.

Sukūrė 72 dainas, 51 giesmę, 3 mišias, 46 kūrinius pučiamųjų orkestrui ir 6 kūrinius fortepijonui. 1912, 1920, 1928, 1932 ir 1970 m. išleisti jo dainų ir giesmių rinkiniai. Savo kūryboje naudojo lietuvių muzikinio folkloro elementus. Vyčio kryžiaus ir Vytauto Didžiojo ordinų kavalierius, 1919 m. savanoris, daug prisidėjęs prie muzikinės kultūros ugdymo Lietuvoje, ypač periferijoje.

Šaltiniai

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.