Teisėjas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
JAV teisėjas teismo posėdžio metu, 2006 m.
Tarptautinio Teisingumo Teismo teisėjai posėdžio metu
Vokietijos KT teisėja
Tarptautinio Baudžiamojo Teismo teisėjas Erkki Kourula

Teisėjas – teisminės valdžios atstovas (valstybės pareigūnas, tarnautojas), kuris veikdamas teismo sudėtyje, taiko teisę ir taip valstybės (tautos) vardu vykdo teisingumą. Teisėjas kaip neutralus asmuo sprendžia ginčus, nesutarimus tarp juridinių ir fizinių asmenų (žmonių), organizacijų (įmonių, įstaigų, privačių asmenų ir viešosios teisės subjektų, viešosios teisės subjektų) tarpusavio ginčus. Išskiriami profesionalūs ir visuomeniniai, garbės teisėjai, teisėjai specialistai (pvz., Šveicarijoje, vok. Fachrichter). Teisėjo darbas teisės srityje laikomas prestižiniu, išskiriamas kaip garbingiausias ir atsakingiausias.

Teisėjas yra įstatymų vykdytojas. Pasak Cicerono, „teisėjas – kalbantis įstatymas, o įstatymas – nebylus teisėjas“. Priimdamas sprendimus, teisėjas vadovaujasi konkrečioje valstybėje galiojančia (nacionaline) teise: įstatymais (aukščiausiu iš jų – Konstitucija), Vyriausybės ir ministerijų nutarimais, sprendimais, kitais norminiais teisės aktais ir teisės šaltiniais, teisės papročiais. Analogiškose bylose teisėjas paprastai atsižvelgia į aukštesniųjų (aukščiausiųjų) teismų praktiką. Pvz., Angloamerikiečių teisės valstybėse teisėjas ne tik taiko, bet kartu ir kuria teisę (žr. Teismo precedentas). Tarptautinio teismo teisėjas taiko tarptautinę teisę, religinio teismo teisėjas - religinę teisę.

Reikalavimai[taisyti | redaguoti kodą]

Kandidatams į teisėjus taikomi aukšti profesiniai reikalavimai (teisinis išsilavinimas, teisinio darbo stažas), pilietybė. Greta teisinio darbo patirties būtina nepriekaištinga reputacija, greta dalykinių savybių – tinkamos asmeninės savybės. Taip pat svarbu nepriklausomumas, nepartiškumas (nepriklausymas politinei partijai). Lietuvoje taip pat būtina atitikti įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Be to, būtinas sveikatos pažymėjimas, kvalifikacinis egzaminas.

Išsilavinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Teisėju Lietuvos TSR 1940–1941, po 1944 metų dirbo ir vos pradinį išsilavinimą turintys žmonės, kadangi iš esmės buvo vertinama tik jų ištikimybė ir lojalumas sovietinei valdžiai. Taikos teisėjas (nuo 1918 m.) Tarpukario Lietuvoje ne visada turėjo tinkamą ar teisinį išsilavinimą; apylinkės teismo teisėjai (nuo 1933 m.) buvo įgiję aukštąjį teisinį išsilavinimą.[1] Nuo 1990 m. kovo 11 d. Lietuvoje apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą).[2]

Tarp teisėjų būna ir mokslinę, pedagoginę kvalifikaciją turinčių teisininkų. Pvz., Lietuvos Aukščiausiame Teisme 10 iš 35 teisėjų yra Vilniaus universiteto arba Mykolo Romerio universiteto profesoriai, docentai (2015 m.).[3] 2011-2014 m. Lietuvos Konstituciniame Teisme iš 9 teisėjų buvo 4 profesoriai ir 3 docentai.[4]

Egzaminas[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje turi būti išlaikytas pretendentų į teisėjus egzaminas (nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, asmuo, turintis ne mažesnį kaip 5 metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip 5 metai). Vokietijoje specialaus teisėjo egzamino nėra. Teisėju tampama po antrojo valstybinio teisės egzamino, esant laisvai darbo vietai.

Teisėjų skaičius[taisyti | redaguoti kodą]

2015 m. sausio mėn. Lietuvoje buvo 719 teisėjų (2011 m. – 779). 100 tūkst. Lietuvos gyventojų tenka ~24 teisėjai; Latvijoje – 21, o Estijoje – 17, Kroatijoje – 43 (154 teismuose), Slovėnijoje – 50.

Teisėjų skaičius Lietuvos teismuose:

Atlyginimas[taisyti | redaguoti kodą]

Europoje pirmos instancijos teisėjas vidutiniškai uždirba 46 056 eurus per metus. Didžiausias atlygis Europos Tarybos šalyse tenka Škotijos teisėjams – 150 106 eurų/m. Pirmos instancijos teisėjo metinis atlyginimas eurais (neatskaičius mokesčių) Lietuvoje siekia 18 072 eurų.[6] Didžiausia teisėjo alga Lietuvoje – LR KT pirmininko (14 535 Lt/mėn.). Kiti KT teisėjai uždirba 13 207 Lt, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas - 9765 Lt, LAT teisėjai gauna 8640 Lt per mėn. Apygardų teismų ir apygardų administracinių teismų pirmininkai uždirba 8640 Lt, šių teismų teisėjai - 7740 Lt, apylinkių teismų teisėjai - 6390 Lt/mėn. (2013 m. spalis)[7]

Pensija[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje teisėjai yra labiausiai socialiai apsaugota visuomenės grupė. Be socialinio draudimo pensijos teisėjai taip pat gauna ir valstybines teisėjų pensijas. Be to, dar gali gauti valstybinę signataro rentą, siekiančią pusę Seimo nario algos (apie 2764 Lt).[8] Maksimali teisėjo valstybinė pensija Lietuvoje sudaro 35 % teisėjo atlyginimo ir gali siekti ~4000 Lt.[9] Estijoje teisėjo pensija siekia 75 % pensijos mokėjimo metu nustatyto paskutinių metų teisėjo atlyginimo dydžio.[10]

Drausminė atsakomybė[taisyti | redaguoti kodą]

Europoje drausmės procedūros teisėjams nėra dažnai taikomos. Lietuvoje, Norvegijoje, Ukrainoje, Gruzijoje ir Moldovoje 5 teisėjams iš 100 yra inicijuojami drausminės atsakomybės procesai.[11] Už teisėjo vardo žeminimą 2010 m. atleisti 4 teisėjai[12].

Amžius[taisyti | redaguoti kodą]

Teisėjui gali būti taikomas amžiaus cenzas.

Teisėjų registro duomenis, Lietuvoje iš 772 teisėjų tik 25 yra jaunesni nei 33 metai.

Jauniausiu Lietuvos TSR Aukščiausio Teismo teisėju tapo Rimas Andrikis, būdamas 29 metų. Dabar Lietuvoje tokia greita teisėjo karjera neįmanoma dėl teismų pakopų sistemos. Teisėju į apylinkės teismą galima pretenduoti ne anksčiau nei po 5 metų teisinio darbo stažo nuo teisės magistro laipsnio gavimo, dar po 5 metų galima pretenduoti į apygardos teismą, o dar po 5 metų – į Lietuvos apeliacinį ar Lietuvos Aukščiausią Teismą.

Jauniausias teisėjas Lietuvoje 2012 metais buvo Tomas Venckus, būdamas 29 metų, tapęs Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėju.[13] Būdamos ~30 metų, teisėjomis tapo Eglė Žakevičiūtė[14], Aušra Barškietytė,[15] Jurgita Čiginskaitė, Justa Raciūtė,[16] Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė[17], Agnė Stankevičienė;[18] teisėju – Martynas Galvičius.

Seniausia Lietuvos teisėja yra laikoma Gražbylė Venclauskaitė (g. 1912 m.), Šiaulių miesto garbės pilietė.

Vidutinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų amžius – 52 metai (2015 m. inf.).

Vienas jauniausių teismų pirmininkų Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Rimvydas Norkus.[19]

Teisėjų pareigybės[taisyti | redaguoti kodą]

Nevalstybiniai teisėjai[taisyti | redaguoti kodą]

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Alfredas Vilbikas. Teismai ir teisėjai Lietuvoje (1918–2013): skirta Lietuvos teismų 95 metų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos 20 metų jubiliejams paminėti. Išleista: 2014

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose
Commons-logo.svg Vikiteka: Teisėjas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka