Pijus XI

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nota disambigua.svg
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Pijus XI
lot. Pius PP. XI
259-asis Popiežius
Piuspp.xi.jpg
Gimimo vardas: it. Ambrogio Damiano Achille Ratti
Gimė: 1857 m. gegužės 31 d.
Dezijus, Lombardija, Italija
Mirė: 1939 m. vasario 10 d.
Palaidotas: Romoje
Tautybė: italas
Pijaus XI herbas
Pijaus XI herbas
259-asis Popiežius
Išrinktas: 1922 m. vasario 6 d.
Baigė: 1939 m. vasario 10 d.
Pirmtakas: Benediktas XV
Įpėdinis: Pijus XII
Commons-logo.svg Vikiteka: Pijus XIVikiteka

Pijus XI (Pijus XI; tikrasis vardas Ambrogio Damiano Achille Ratti; g. 1857 m. gegužės 31 d. Dezijus, Lombardija1939 m. vasario 10 d. Romoje) – 259-asis Romos katalikų popiežius. Popiežiumi išrinktas 1922 m. vasario 6 d.[1]

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė 1857 m. gegužės 31 d. mokėsi Gregoriano universitete, Romoje. Dirbo Milano seminarijoje. 1907 m. tapo vyriausiuoju bibliotekininku. 1911 m. Popiežius Pijus X jį paskyrė Vatikano bibliotekos ir prefekto pavaduotoju. 1918 m. popiežiaus Benedikto XV buvo paskirtas apaštališkuoju vizitatoriumi Lenkijai ir Lietuvai. 1919 m. A. D. Achille Ratti buvo pakeltas arkivyskupu ir paskirtas nuncijumi Lenkijoje. Tuo pat metu jis liko ir Vatikano apaštaliniu vizitatoriumi Lietuvai.

A. D. Achille Ratti 1920 m. bent du kartus lankėsi Lietuvoje – Vilniuje, Kaune, Kaišiadoryse. 1921 m. A. D. Achille Ratti pakeltas kardinolu. 1922 m. vasario 6 d. tapo 259-uoju katalikų popiežiumi. 1922 m. popiežius Pijus XI pripažino Lietuvos valstybę de jure. 1926 m. Pijaus XI apaštaline konstitucija Lituanorum gente buvo įkurta pirmoji savarankiška Lietuvos bažnytinė provincija su arkivyskupo metropolito sostu Kaune, 1927 m. rugsėjo 27 d. pasirašytas Vatikano ir Lietuvos santykius apibrėžiantis susitarimas – konkordatas.

Per pontifikato metus Pijus XI paskelbė tris dešimtis enciklikų, pastatė Vatikano muziejaus Pinakoteką, atnaujino biblioteką ir archyvą, inicijavo Bažnyčios istorijos šaltinių publikavimą, pasmerkė totalitarinius režimus ir jų ideologiją Rusijoje, Italijoje, Vokietijoje, protestavo prieš žydų persekiojimus, sudarė beveik dvi dešimtis tarptautinių sutarčių tarp Šventojo Sosto ir kitų valstybių. Pasibaigus kelis dešimtmečius trukusiam konfliktui su Italija, popiežiaus Pijaus XI vardu Vatikano valstybės sekretorius P. Gasparri 1929 m. pasirašė su Italijos ministru pirmininku B. Musoliniu Laterano susitarimus, kuriais buvo pripažintas Vatikano valstybės suverenitetas bei sureguliuoti Vatikano ir Italijos santykiai.[2].

1931 m. vasario 12 d. įkūrė Vatikano radiją.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Algirdas Jurevičius. Pijus XI (Pius XI). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 221-222 psl.
  2. Pijaus XI tiara iš Vatikano šv. Petro bazilikos Vilniuje http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=2964&kas=spaudai&st_id=3050
Romos katalikų bažnyčios titulai
Prieš tai:
Popiežius
Benediktas XV
Emblem of the Papacy SE.svg Popiežius
Pijus XI

1922-1939
Po to:
Popiežius
Pijus XII