Birželio 12

Birželio 12 yra 163-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 164-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 202 dienos.

Informacija

Šventės

• Lietuvos radijo diena .

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1926 m. – pradėjo veikti Kauno radijo stotis;
• 1990 m. – Lietuvos Respublikos AT priėmė Katalikų bažnyčios restitucijos aktą;
• 1995 m. – Lietuva pasirašė Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga. Sutartis įsigaliojo 1998 m.;
• 2000 m. – Vilniuje prasidėjo tarptautinis kongresas „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas“, kuriame dalyvavo buvęs Lenkijos prezidentas L. Valensa, garsus rusų disidentas S. Kovaliovas.

Gimimo dienos

• 1848 m. – Antanas Radušis, Lietuvos kunigas, draudžiamos spaudos platintojas ir švietėjas, tautosakininkas (m. 1918 m.).
• 1886 m. – Nikolajus Berežkovas, rusų istorikas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrinėtojas (m. 1956 m.).
• 1893 m. – Antanas Pranas Kneižys, JAV lietuvių spaudos darbuotojas (m. 1970 m.).
• 1907 m. – Juozas Mickevičius, Lietuvos edukologas, TSKP ir tarybinis veikėjas (m. 1974 m.).
• 1909 m. – Justinas Lukošius, teisininkas, Vokietijos lietuvių visuomenės veikėjas (m. 2000 m.).
• 1910 m.:
  • Algirdas Leonas Nasvytis, Lietuvos inžinierius, sporto ir visuomenės veikėjas, daktaras (m. 1981 m.).
  • Danutė Čiurlionytė-Zubovienė, Lietuvos rašytoja, vertėja (m. 1995 m.).
• 1914 m. – Napoleonas Bernotas, Lietuvos aktorius, teatro režisierius (m. 1959 m.).
• 1925 m. – Regina Zdanavičiūtė, lietuvių teatro ir kino aktorė.
• 1928 m.:
  • Teodoras Bitvinskas, Lietuvos miškininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
  • Vitolis Baumilas, lietuvių kompozitorius (m. 1991 m.).
• 1929 m. – Algirdas Ničius, lietuvių kino dailininkas, Lietuvos kinematografininkų sąjungos, Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
• 1932 m. – Gediminas Astrauskas, lietuvių poetas.
• 1936 m. – Adelė Baublienė, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1939 m. – Jūratė Darginavičienė-Marcijonaitė, Lietuvos augalų fiziologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1940 m. – Petras Steponavičius, lietuvių teatro ir kino aktorius.
• 1943 m. – Jonas Bražinskas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1947 m.:
  • Antanas Birštonas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Janina Tepliajeva – Jakubauskaitė, pedagogė, Lietuvos ir Šiaulių miesto kultūros, visuomenės bei politinė veikėja.
  • Juozas Šarkus, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, Lietuvos ir Druskininkų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1948 m. – Antanas Vizbaras, muzikos mokytojas ir chorvedys, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1949 m. – Vytautas Bitinas, Lietuvos ir Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1950 m. – Elena Kniūkštaitė, Lietuvos tautodailininkė tapytoja.
• 1952 m. – Aldona Vorienė, Lietuvos politinė veikėja.
• 1953 m. – Jonas Kaušakys, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m. – Genovaitė Kačiuškienė, Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
• 1956 m. – Onutė Narbutaitė-Skirtmantienė, kompozitorė, Lietuvos kompozitorių sąjungos narė.
• 1957 m. – Jonas Paslauskas, lietuvių diplomatas.
• 1959 m. – Virginija Šiukščienė, Lietuvos istorikė, muziejininkė.
• 1961 m.:
  • Algirdas Ališauskas, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Gintautas Stankevičius, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Virgilijus Valančius, teisininkas, teisėjas, buvęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vadovas.
• 1964 m. – Gvidas Byčius, teisininkas, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1965 m. – Saulius Liausa, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1971 m. – Audrius Žiugžda, bankininkas vadybininkas, didžiausio Lietuvoje komercinio banko AB SEB banko prezidentas, valdybos pirmininkas.

Mirtys

• 1654 m. – Petras Kojelavičius-Vijūkas, SJ, Lietuvos kunigas, rašytojas (g. 1622 m.).
• 1805 m. – Benediktas Karpis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas, filantropas, mecenatas. (g. 1734 m.).
• 1914 m. – Vilius Kalvaitis, Mažosios Lietuvos tautosakininkas. 1905 m. išleido rinkinį „Prūsijos lietuvių dainos“ (g. 1848 m.).
• 1930 m. – Antanas Alekna, Lietuvos kunigas, istorikas, publicistas, vertėjas, visuomenės veikėjas (g. 1872 m.).
• 1937 m.:
  • Jeronimas Uborevičius, lietuvių kilmės tarybinis karinis ir politinis veikėjas, pirmo rango komandarmas (g. 1896 m.).
  • Vytautas Putna, lietuvių kilmės Tarybų Sąjungos karinis veikėjas, komkoras (1935 m.), karinis diplomatas. Sušaudytas represijų Tarybų Sąjungoje metu (g. 1893 m.).
• 1944 m. – Antanas Kaškelis, Lietuvos kariuomenės karininkas, 1928 m. majoras, 1936 m. jūrų kapitonas (g. 1879 m.).
• 1966 m. – Kazys Kepalas, filologas, spaudos darbuotojas (g. 1890 m.).
• 1971 m. – Konstancija Brundzaitė, Lietuvos kompozitorė, dailininkė (g. 1942 m.).
• 1979 m. – Vladas Mikšys, vargonininkas, muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1906 m.).
• 1991 m. – Justinas Kontrimas, Lietuvos agronomas biochemikas, žemės ūkio mokslų kandidatas (g. 1916 m.).
• 2002 m. – Jurgis Jankus, Lietuvos rašytojas (g. 1906 m.).
• 2008 m. – Viktoras Kunickas, Lietuvos dailininkas, skulptorius, pramoninio dizaino pradininkas Lietuvoje (g. 1930 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1987 – Šaltasis karas: Ronaldas Reiganas viešai paragino Michailą Gorbačiovą nugriauti Berlyno sieną;
• 1990 – TSRS Aukščiausioji Taryba po ilgų diskusijų priėmė Michailo Fedotovo, Jurijaus Baturino ir Vladimiro Entino siūlytą Spaudos ir žiniasklaidos įstatymą, kuris faktiškai atšaukė tarybinę cenzūrą;
• 1991 – Rusijos prezidentu išrinktas Borisas Jelcinas;
• 1991 – Leningrado gyventojai referendume balsavo už tai, kad miestui būtų grąžintas senasis pavadininmas – Sankt Peterburgas.

Gimimo dienos

• 1002 m. – Leonas IX, Popiežius nuo 1049 m. vasario 12 d. iki mirties. Romos Katalikų Bažnyčios pripažintas šventuoju, vienas reikšmingiausių vokiečių kilmės popiežių viduramžiuose (m. 1054 m.).
• 1879 m. – Chuanas Emilijanas O’Liris, Paragvajaus žurnalistas, istorikas, politikas, poetas, eseistas (m. 1969 m.).
• 1890 m. – Egon Schiele, austrų tapytojas ir grafikas (m. 1918 m.).
• 1899 m. – Fritz Albert Lipmann, 1953 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1986 m.).
• 1908 m. – Otto Skorzeny, Antrojo Pasaulinio karo vokiečių SS oberšturmbanfiureris, labiausiai išgarsėjęs Musolinio išlaisvinimo iš kalėjimo operacija bei Graifo operacija (vok. Unternehmen Greif) (m. 1975 m.).
• 1911 m. – Milovanas Džilasas, Jugoslavijos politikas, disidentas, publicistas (m. 1995 m.).
• 1924 m. – Džordžas Herbertas Bušas, 41-asis JAV prezidentas, valdęs nuo 1989 iki 1993. Prieš prezidentavimą Bušas ėjo JAV viceprezidento pareigas (43-ias pagal eilę) vadovaujant Reiganui.
• 1929 m. – Ana Frank, vokiečių rašytoja (m. 1945 m.).
• 1933 m. – Edis Adamsas, JAV fotografas, pasižymėjęs politikų ir žvaigždžių portretais, fotožurnalistu dirbęs trylikoje karų, už Vietnamo karo metu padarytą fotografiją apdovanotas Pulicerio premija (m. 2004 m.).
• 1942 m. – Bert Sakmann, 1991 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.
• 1948 m. – István Sándorfi, buvo vengrų tapytojas. István Sándorfi tapymo stilius buvo hyperealizmas (m. 2007 m.).
• 1954 m. – Ján Mazák, slovakų teisininkas, buvęs teisėjas, teisėtyrininkas civilistas, EBTT generalinis advokatas.
• 1976 m. – Tomas Sorensenas, Danijos futbolininkas (vartininkas), žaidžiantis Stoke City klube ir Danijos futbolo rinktinėje. Su rinktine žaidė 2000-ųjų Europos futbolo čempionate, 2004-ųjų Europos futbolo čempionate ir 2002-ųjų pasaulio futbolo čempionate.
• 1979 m. – Diegas Milito, Argentinos futbolininkas, puolėjas, rungtyniaujantis Italijos Internazionale Milano klube.
• 1981 m. – Adriana Francesca Lima, Brazilijos supermodelis.
• 1982 m. – Marko Popovičius, Kroatijos nacionalinės rinktinės ir Kazanės „Unics“ gynėjas.

Mirtys

• 816 m. – Popiežius Leonas III, 795–816 m. Romos popiežius. Šventasis nuo 1673 m., šventė – birželio 12 d.
• 1524 m. – Diegas Velaskesas de Kueljaras, ispanų konkistadoras, Kubos užkariautojas ir valdytojas (g. 1465 m.).
• 1657 m. – Viljamas Harvėjus, anglų medikas ir fiziologas, pirmasis sistemingai aprašęs kraujotakos ratą ir širdies svarbą kraujotakai (g. 1578 m.).
• 1815 m. – Mišelis Nėjus, kunigaikštis de Elchingeno, taip pat prancūzų karys, vėliau maršalas (g. 1769 m.).
• 1912 m. – Frederikas Pasė, prancūzų politikas, pacifistas ir humanistas. 1901 m. kartu su Henri Dunant buvo apdovanotas Pirmąja Nobelio taikos premija (g. 1822 m.).
• 1926 m. – Antoni Gaudí i Cornet, ispanų architektas. Garsiausi darbai: Sagrada Familia, Casa Milà, Casa Batlló (g. 1852 m.).
• 1928 m. – Maurice Bloomfield, JAV filologas ir Vedų tyrinėtojas (g. 1855 m.).
• 1937 m. – Michailas Tuchačevskis, tarybinis karinis veikėjas ir teoretikas, Tarybų Sąjungos maršalas. Represuotas dėl tariamo dalyvavimo kariškių sąmoksle, reabilituotas 1957 m (g. 1893 m.).
• 1947 m. – Jazepas Medinis, latvių kompozitorius, dirigentas (g. 1877 m.).
• 1958 m. – Ernests Štālbergs, Latvijos architektas, dirbęs klasicizmo ir funktionalizmo stiliais (g. 1883 m.).
• 1980 m. – Milburn Stone, amerikiečių aktorius (g. 1904 m.).
• 1982 m. – Karl Ritter von Frisch, austrų etologas, 1973 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1886 m.).
• 1994 m. – Menachem Mendelis Schneersonas, Haredi judaizmo rabinas, buvęs septintasis Chabad Lubavitč dvasinis vadovas bei Rebbe (kai kurie hasidai jį laikė žydų mesiju) (g. 1902 m.).

Nuorodos

Vikiteka