Vytenis Vasyliūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vytenis Vasyliūnas (g. 1939 m. rugsėjo 25 d. Kaune) – vargonininkas virtuozas, pianistas, geofizikas. Žinomo smuikininko ir pedagogo Izidoriaus Vasyliūno ir muzikos žurnalistės Elenos Jonušaitės-Vasyliūnienės sūnus.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1944 m. su tėvais pateko į Vokietiją, kur gyveno pabėgėlių stovyklose, vėliau – į Austriją, 1950 m. – į Kolumbiją (Pietų Amerika). 19511954 m. studijavo Kolumbijos Popayan konservatorijoje.

1954 m. atvyko į JAV ir 19551958 m. privačiai mokėsi vargonuoti, nuo 1959 m. studijavo New England konservatorijoje Bostone. 19581962 m. Harvardo universitete studijavo fiziką ir įgijo bakalauro laipsnį. 1966 m. Masačusetso Technologijos institute gavo daktaro laipsnį, vėliau – ir fizikos profesoriaus mokslinį vardą. 1975 m. persikėlė dirbti į Vokietiją, buvo Max-Planck-Institut für Aeronomie direktorius. Pagrindinė mokslinio darbo sritis - erdvės fizika ir planetų magnetosferos. Yra parašęs apie 100 mokslinių straipsnių. 1975 m. Amerikos Geofizikų draugijos apdovanotas James B. Macelwane vardo premiją.

Muzikos studijas pradėjo Kolumbijoje. Vargonavimo mokėsi pas Arthur Howes, Catherine Byers, Donald Wiling. 19561964 m. su tėvu surengė daug instrumentinės muzikos koncertų, išleido plokštelių albumą. 19661975 m. profesoriaus asistentas Masačusetso technologijos institute. Nuo 1975 m. dirbo Max Plancko institute Vokietijoje, kur 1977 m. surengė tris vargonų koncertus. 1978 m. septynis koncertus surengė Europoje ir vieną Los Alamos, New Mexico. 1992 m. vargonų koncertą surengė Westwood Village, Kalifornijoje, taip pat koncertavo Vokietijoje, Belgijoje, Austrijoje, Skandinavijoje, Australijoje, Kolumbijoje, Izraelyje. Nuo 1998 m. kasmet koncertuoja Lietuvoje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.