Nikolajus Dalis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Nikolajus Dalis (rus. Николай Владимирович Даль; 1860 m. liepos 17 d. Chersonas, Ukraina1939 m. Beirutas, Libanas) – rusų psichiatras.

N. Dalis baigė Maskvos universitetą, stažavosi Prancūzijoje pas įžymius XIX a. pabaigos prancūzų hipnozės specialistus: Paryžiuje, pas Žaną–Martiną Šarko (pranc. Jean-Martin Charcot) ir Nanse, pas Ambruazą–Augustą Lebo (pranc. Ambroise-Auguste Liébeault).

Grižęs į Maskvą vertėsi privačia praktika, specializavosi neurologijos, psichologijos ir psichiatrijos srityse, buvo ypač populiarus menininkų tarpe. Jo pacientais buvo: S. Rachmaninovas, F. Šaliapinas, A. Skriabinas, K. Stanislavskis ir kt.

Po nesėkmingos „Simfonija Nr. 1“ premjeros S. Rachmaninovą ištiko depresija. N. Dalis per tris mėnesius, hipnozės dėka, įveikė ligą. Atsidėkodamas, 1900 m. S. Rachmaninovas, N. Daliui dedikavo savo „Koncertą Nr. 2 fortepijonui su orkestru“[1].

1925 m. N. Dalis emigravo iš Rusijos.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. rus. Žinomas–nežinomas Rachmaninovas