Betmenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Betmenas

Batmanlee.png
Batman #608 (2002 Spalis) viršelis.
Piešta Jim Lee (pieštukas) ir Scott Williams (dažai).

Leidėjas DC Comics
Pirmas pasirodymas Detective Comics #27
(1939 m. gegužė)
Sukūrė Bobas Keinas
Bilas Fingeris
Charakteristikos
Kitas ego Bruce Wayne
Priklauso
komandoms
Betmeno Šeima
Teisingumo Lyga
Wayne Enterprises
Veiklos vieta Gotemas
Gebėjimai Genijaus-lygio intelektas,
Puikus detektyvas,
Geriausia žmogui fizinė būsena,
Kovos menų meistras,
Aukšto technologinio lygio įranga

Betmenas arba Žmogus-šikšnosparnis (angl. Batman, iš angl. bat – „šikšnosparnis“ + angl. man – „žmogus“) – DC Comics komiksų veikėjas, superherojus, pirmą kartą paminėtas komiksų knygoje Detective Comics #27 1939 metais. Apie jį yra sukurta nemažai filmų, kuriuose vaidino tokios žvaigždės kaip Džimas Keris, Arnoldas Švarcnegeris, Uma Turman, Džordžas Klunis, Christian Bale, Heath Ledger, Morgan Freeman, Michael Caine. Skirtingai nuo daugumos superherojų, Betmenas yra normalus žmogus, neturintis jokių antžmogiškų savybių. Po to, kai Briuso Veino vaikystėje plėšikas nužudė jo tėvus, jis pasišventė kovoti su nusikalstamumu. Betmenas yra kita Briuso Veino tapatybė. Visą jaunystę jis praleido studijuodamas kriminologiją, kovos ir maskavimosi menus bei kitus reikalingus įgūdžius. Kovodamas su nusikaltėliais jis vilki šikšnosparnį primenantį kostiumą bei naudoja įvairią savo sukurtą įrangą.

Betmeno istorijose veiksmas paprastai vyksta išgalvotame Gotamo mieste. Komiksuose Gotamo miesto prototipas buvo Niujorkas, kino filmuose – Čikaga su Niujorko elementais. Komiksuose ir animaciniuose filmuose vaizduojama, kad Gotamas patiria įvairius kataklizmus – žemės drebėjimus, epidemijas ir kitokias nelaimes.

Betmeno logotipas

Leidimo istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Sukūrimas[taisyti | redaguoti kodą]

Ankstyvuosiuose 1939 m., kai SupermenasAction Comics maudėsi šlovės spinduliuose, redaktoriai iš komiksų knygų pasidalijimo National Publications (DC Comics pradininkas) pradėjo reikalauti daugiau superherojų savo viršeliams. To atsakas buvo Bobo Keino darbas, jis sukūrė Betmeną.[1] Jo bendradarbis Bilas Fingeris atkuria iš savo prisiminimų:

Keinas sugalvo veikėją vardu Betmenas ir jis norėjo, kad aš pamatyčiau jo piešinius. Aš nuėjau pas Keiną ir pamačiau, jog jis nupiešė veikėją, kuris atrodė labai panašus į Supermeną su rusvomis triko... Aš manau..., jog be batų..., be pirštinių, tik su domino kauke ir turi virvę. Jis turėjo du stangrius sparnus, kurie kyšojo ir atrodė tarsi būtų šikšnosparnio sparnai. Ir po juo buvo didelis ženklas... BETMENAS.[2]

Fingeris pasiūlė duoti veikėjui gobtuvą vietoje paprastos domino kaukės, gobtuvą vietoje sparnų ir duoti pirštines, taip pat siūlė pašalinti raudonas sritis iš originalaus kostiumo. [3][4][5][6] Finger sakė, jog jis sugalvojo Briuso Veino vardą veikėjo slaptajai tapatybei: „Briuso Veino pirmas vardas kilo iš Roberto Briuso, škotų patrioto. Briusas, būdamas švaistūnas, buvo džentrių žmogus. Aš ieškojau vardo, kuris primintų kolonializmą. Bandžaiu Adams, Hancock… tada pagalvojau apie Mad Anthony Wayne. "[7] Firgeris vėliau sakė, jog jam turėjo įtakos Lee Falk populiarusis The Phantom, laikraščių piešinių serijos veikėjas, kurį Kane taip pat žinojo.[8]

Betmeno asmenybės pusė, veikėjo istorija, vaizdinės konstrukcija ir įranga buvo įkvėpta dėka laikinosios 1930 m. populiariosios kultūros, įskaitant filmus, bulvarinius žurnalus, piešinių serijas, laikraščių antraštes, taip pat net pačio Keino bruožus.[9] Keinas atkreipė dėmesį į filmų The Mark of Zorro (1920) ir The Bat Whispers (1930) įtaką Betmeno sukūrimui, kai tuo tarpu Fingeris teigė, jog įkvėpimą jie gavo iš literatūros veikėjų: Doc Savage, The Shadow ir Šerlokas Holmsas, kurie padėjo sukurti Betmeną kaip profesionalų seklį ir mokslininką.[10]

Keinas, savo 1989 autobiografijoje, detalizavo Fingerio indėlį į Betmeno sukūrimą:

Vieną dieną aš pakviečiau Bilą ir pasakiau: „Aš turiu naują veikėją vardu Betmenas ir padariau keletą paprastų eskizų, norėčiau, jog tu į jį pažiūrėtum.“ Jis atėjo ir aš parodžiau jam piešinius. Tuo laiku aš buvau uždėjęs Betmenui domino kaukę, tokią, kurią Robinas vėliau nešiojo. Bilas pasakė: „Kodėl jo nepadarius labiau panašesnio į šikšnosparnį ir neuždėjus jam gobtuvo ir taip pat išimti jo akies obuolius ir palikti tik plyšius jo akims, kad atrodytų labiau paslaptingas?“. Tuo metu Betmenas dėvėjo raudoną sąjungos kostiumą, sparnus, glaudes ir kaukė buvo juoda. Aš maniau, jog raudona ir juoda gali būti gera kombinacija. Bilas pasakė, jog kostiumas buvo per šviesus: „Tamsiai pilka jį padarys labiau keliantį grėsmę.“ Gobtuvas atrodė lyg du standūs šikšnosparnio sparnai, pritvirtinti prie jo rankų. Kai Bilas ir aš pasikalbėjome, mes supratome, kad šie sparnai bus griozdiški, kai Betmenas bus veiksme ir mes pakeitėme juos į apsiaustą, iškarpytą, kad atrodytų kaip šikšnosparnio sparnai, kai jis kovėsi arba suposi žemyn virve. Taip pat jis neturėjo pirštinų ir mes jas pridėjome, kad jis nepaliktų pirštų atspaudų.[8]

Keinas perdavė savo veikėjo nuosavybę mainais į kitą kompensaciją – privalomą eilutę ant visų Betmeno komiksų. Ši eilutė rašė: „Betmenas, sukurtas Bobo Keino“, jo vardas paprastai buvo užrašytas ant kiekvieno titulinio istorijos puslapio. Vardas išnyko iš komiksų knygų apie 1960 m., jį pakeitė kiekvienos istorijos kūrėjų sąrašas. Vėlyvuosiuose 1970 m., kai Jerry Siegel ir Joe Shuster pradėjo gauti Supermeno sukūrimo reputaciją ant jo viršelių, kartu su William Moulton Marston gavo eilutę už Wonder Woman sukūrimą, Betmeno istorijos prasidėjo sakiniu : „Sukurta Bobo Keino“.

Fingeris negavo tokio pačio pripažinimo. Kai jis gavo eilutę už kitą DC darbą nuo 1940 m., jis pradėjo 1960 m. gauti ribotą Betmeno kūrimo pripažinimą; pavyzdžiui, Batman #169 numeryje (1965 m. vasaris) laiškų puslapyje redaktorius Julius Schwartz įvardija Fingeris kaip Mįsliaus kūrėją, vieną iš Betmeno sugrįžtančių priešų. Tačiau Fingerio sutartis paliko jį be pripažinimo eilutės. Kane rašė: „Bilas buvo priblokštas pripažinimo trūkumo savo karjeroje.“ Jis jautė, jog jis pilnai neišnaudojo savo kūrybinio potencialo ir kad sėkmė praėjo pro jį.“ [7] Kai Fingeris mirė 1974 m., DC oficialiai nepripažino jo, kaip Betmeno kūrėjo.

Jerry Robinson, kuris taip pat tuo metu dirbo su Fingeriu ir Keinu prie piešinių serijų, kritikavo Keiną, kad jam nepavyko pasidalinti geru vardu. Jis atkūrė Fingerį, žeisdamas jo poziciją per 2005 m. interviu su The Comics Journal:

Bobas padarė Fingerį labai nepasitikinčiu, nes kai jis plūkėsi su Betmenu, Bobas nesidalino jokia garbe ar pinigais, kuriuos jis pradėjo gauti, tai yra viena iš priežasčių kodėl... jis ketino palikti Keino tarnybą. ... Keinas turėjo paminėti Bobą, kaip bendrakūrėją, nes aš žinau ir aš ten buvau. ... Tai yra vienas dalykas, kurio aš niekada neatleisiu Bobui – nepasirūpinti Bobu, nepamatyti jo reikšmės Betmeno sukūrime. Kartu su Siegel ir Shuster, tai turėjo būti taip pat, pasidalinti bendrakūrėjų vardais – rašytojas ir dailininkas.[11]

Nors Keinas ir atmetė Fingerio pretenzijas dėl veikėjo sukūrimo, jis 1965 m. atvirame laiške fanams rašė: „man atrodo, jog Bilas Fingeris paleido įspūdį, jog jis ir ne aš pats sukūriau Betmeną, taip pat ir Robiną ir visus kitus pagrindinius piktadarius ir veikėjus. Šis sakinys yra apgavikiškas ir visiškai neteisingas.“ Keinas pats pakomentavo Fingerio garbės trūkumą: „Problema prasidėjo būnant „vaiduokliu“ rašytoju ar dailininku, nes tada turi likti anonimas, be šlovės. Tačiau, jeigu kas nors nori šlovės, tada jis turi liautis buvęs „vaiduoklis“ ar šalininkas ir tapti lyderiu arba novatoriumi.“ [12]

1889 m. Keinas dar kartą atkūrė Fingerio situaciją viename interviu:

Tomis dienomis buvo lyg ir vienas dailininkas ir jis turėjo savo vardą virš piešinių serijos – DC politika buvo ta, jog tu negali rašyti kitų, iškelti kitus rašytojus, jų vardai niekada nepasirodys komiksų knygos galutinėje versijoje. Taigi Bilas niekada ir neprašė tos teksto eilutės ir aš niekada nedalyvavau – spėju mano ego tuo metu buvo toks. Aš iš tiesų pasijutau labai blogai, kai Fingeris mus paliko. [13]

Ankstyvieji metai[taisyti | redaguoti kodą]

Betmenas debiutavo Detective Comics #27 numeryje (1939 m. gegužė). Višelio dailininkas Bobas Keinas

Pirmoji Betmeno istorija, The Case of the Chemical Syndicate, buvo išleista Detective Comics #27 numeryje (1939 m. gegužė). Fingeris sakė: „Betmenas buvo iš pradžių parašytas bulvariniu stiliumi“[14] ir tai matoma, nes Betmenas rodė mažai gailesčio žudydamas ar luošindamas nusikaltėlius. Betmenas įrodė savo charakterį ir gavo savo solo žurnalą 1940 m., net kai tuo tarpu ir toliau garsėjo Detective Comics numeriuose. Tuo metu National buvo didžiausią pardavimų skaičių ir įtaką turinti leidykla visoje komiksų industrijoje, Betmenas ir Supermenas, bei kiti kompanijos pagrindiniai herojai buvo pagrindinis kompanijos sėkmės šaltinis.[15] Du veikėjai buvo vaizduojami vienas šalia kito kaip žvaigždės World's Finest Comics komiksų knygoje, kuri iš pradžių vadinosi World's Best Comics, kai debiutavo 1940 m. rudenį. Šiame laikotarpyje Jerry Robinson ir Dick Sprang taip pat dirbo su serijomis.

Nuo Betmeno serijų pradžios prie veikėjo buvo pridedami nauji elementai ir meninis Betmeno paveikslas vis keitėsi. Keinas pažymėjo, jog šešiuose numeriuose jis piešdavo veikėjo žandikaulį labiau išreištą ir prailgindavo kostiumo ausis. „Maždaug po metų jis buvo beveik išbaigta figūra, mano subrendęs Betmenas,“ Keinas sakė.[16] Betmeno įrankių diržas buvo pristatytas Detective Comics #29 numeryje (1939 m. liepa), kurį sekė bumerangas ir pirmoji šikšnosparnio stiliaus transporto priemonė, šikšnosparnio lėktuvas, #31 numeryje (1939 m. rugsėjis). Veikėjo kilmė buvo atskleista #33 numeryje (1939 m. lapkritis), atskleista dviejų puslapių istorijoje, kuri nustato Betmeno prislėgtą asmenybę, veikėją, kuris yra varomas pirmyn savo tėvų mirties. Kaip parašyta Fingerio, ta istorija vaizduoja jaunąjį Briusą Veiną, kuris tapo žudymo liudininku ir matė žudiko rankas. Po kelių dienų, prie tėvų kapo vaikas prisiekia, jog keršys už juos visą likusį gyvenimą, paskirdamas jį vien tik kovodamas su nusikaltimais."[17][18][19]

Bulvarinės kultūros paveiktas Betmenas pradėjo švelnėti Detective Comics #38 numeryje (1940 m. balandis), kartu su Robino pristatymu.[20] Robinas buvo pristatytas remiantis Fingerio pasiūlymu, kad Betmenui reikia Votsono, su kuriuo jis galėtų pasikalbėti.[21] Pardavimai padvigubėjo, nepaisant to, jog Keinas teikė pirmenybę Betmeno solo, bet vis dėlto tai sukėlė tikrą kibirkštį "vaikų bendražygių" atsiradime.[22] Pirmasis papildomas solo serijų Batman numeris yra žinomas ne tik dėl atkaklių Betmeno antagonistų - Džokerio ir Moters katės pristatymo, bet ir dėl istorijos, kur Betmenas nušauna keletą siaubingų milžinų. Ta istorija paskatino redaktorių Whitney Ellsworth pareikšti, jog veikėjas nebegalės kada nors žudyti arba naudoti ginklo.[23]

1942 m. rašytojai ir dailininkai, esantys už Betmeno komiksų sukūrė keletą pagrindinių Betmeno mitų.

Apibūdinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Įgudžiai ir gebėjimai[taisyti | redaguoti kodą]

Betmenas neturi įgimtų superžmogaus galių. Kad tai kompensuotų, jis pasikliauja savo mokslinėmis žiniomis, detektyviniais įgūdžiais ir atletiniu meistriškumu.[20] Istorijose Betmenas yra laikomas kaip vienas iš geriausių pasaulio detektyvų, jeigu ne geriausias nusikaltimų sprendėjas.[24] Grant Morrison pagrindinėje siužeto linijoje JLA Supermenas apibūdina Betmeną kaip „patį pavojingiausią žmogų Žemėje“, kuris gali pats vienas nugalėti supergalių turinčią ateivių komandą, tam kad išgelbėtų įkalintus komandos narius. Jis gali išleisti nemažą gyvenimo dalį keliaudamas po pasaulį, tam kad įgautų reikalingus įgūdžius nugalėti grėsmes. Jo žinios ir erudicija yra beveik nepalyginamos su kitais DC visatos veikėjais.[25]

Betmenas yra ekspertas apklausinėjimo technikose ir dažnai gali naudoti tesės spaudimo metodus, taip pat ir kankinimus. Keletas jo metodų: pakabinti žmogų ant pastato krašto, gąsdinantis pasirodymas, kad gautų atsakymus. Betmenas yra pakartotinai apibūdinamas kaip vienas geriausių kovos menų meistrų DC visatoje, jo įgūdžiai artimoje kovoje yra konkurenciniai net žinomiems kovos menų meistrams - Dama Šiva, Bronzinis tigras ir Drakonas Ričardas.

Betmenas sugeba nugalėti didelį fizinį skausmą, pasipreišinti telepatijai ir proto kontrolei. Jis yra maskavimosi meistras, kartasi persirengia žinomu banditu Mačesu Malone. Jis yra įgudęs ir šnipinėjime, tai leidžia jam pasislėpti netikėtose vietose. Jo ninjutsu mokymasis padarė jį slaptumo meistrą - jis gali dingti ir atsirasti gana neįtikėtinose situacijose. Jis yra pastabus aplinkai ir atliekant teismo tyrimus.

Kultūrinis poveikis[taisyti | redaguoti kodą]

Betmenas tapo pop kultūros veidu ir yra atpažįstamas visame pasaulyje. Veikėjo buvimas jau yra matomas ne tik komiksų knygose, tai lėmė tokie įvykiai, kaip, pvz., 1989 m. Batman filmo išleidimas ir jo prekiavimas Betmeną iškėlė į viešumą.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Daniels, Les. Batman: The Complete History. Chronicle Books, 1999. ISBN 0-8118-4232-0, pg. 18
  2. Steranko, Jim. The Steranko History of Comics 1. Reading, PA: Supergraphics, 1970. (ISBN 0-517-50188-0)
  3. Daniels (1999), pg. 21, 23
  4. Havholm, Peter. „Corporate Authorship: A Response to Jerome Christensen“. Critical Inquiry, 30 (1) (2003 m. Autumn). DOI:10.1086/380810. ISSN 00931896. 
  5. Biography by Joe Desris, in Batman Archives, Volume 3 (DC Comics, 1994), p. 223 ISBN 1-56389-099-2
  6. Daniels, Les (1999). Batman: The Complete History. Chronicle Books, 21, 23.
  7. 7,0 7,1 Kane, Andrae, p. 44
  8. 8,0 8,1 Kane, Andrae, p. 41
  9. Daniels, Les. DC Comics: A Celebration of the World’s Favorite Comic Book Heroes. New York: Billboard Books/Watson-Guptill Publications, 2003, ISBN 0-8230-7919-8, pg. 23
  10. Boichel, Bill. "Batman: Commodity as Myth. " The Many Lives of the Batman: Critical Approaches to a Superhero and His Media. Routledge: London, 1991. ISBN 0-85170-276-7, pg. 6–7
  11. Groth, Gary. „Jerry Robinson“. The Comics Journal, 1 (271), 80–81 (2005 m. October). ISSN 0194-7869. Pasiektas November 18, 2007. 
  12. Comic Book Artist 3. Winter 1999. TwoMorrows Publishing
  13. "Comic Book Interview Super Special: Batman" Fictioneer Press, 1989
  14. Daniels (1999), pg. 25
  15. Wright, Bradford W. Comic Book Nation. Baltimore: Johns Hopkins, 2001. ISBN 0-8018-7450-5, pg. 19
  16. Daniels (1999), pg. 29
  17. Šablonas:Cite comic
  18. Detective Comics #33 (November 1939), Grand Comics Database
  19. John Jefferson Darowski, "The Mythic Symbols of Batman" December 2007. Retrieved March 20, 2008. Archived on 2008-03-20.
  20. 20,0 20,1 Wright, pg. 17
  21. Daniels (1999), pg. 38
  22. Daniels (2003), pg. 36
  23. Daniels (1999), pg. 42
  24. Mike Conray, 500 Great Comicbook Action Heroes. 2002, Collins & Brown. ISBN 1-84411-004-4
  25. Šablonas:Cite comic

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Betmenas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka