Matematika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal
Vikisritis: Matematika

Matematika – mokslas, tiriantis struktūrų, kitimų ir erdvių modelius. Formaliai matematika yra aksiomomis apibrėžtų abstrakčių struktūrų nagrinėjimas, naudojant logiką ir matematinius žymėjimus.

Matematikai tyrinėja struktūras, kurios turi atitikmenis kituose tiksliuosiuose moksluose, pavyzdžiui, fizikoje, taip pat apibrėžia naujas struktūras ir jas nagrinėja dėl tam tikrų priežasčių, nes naujomis struktūromis galima sudaryti apibendrinimą kelioms matematikos temoms ar palengvinti dažnai atliekamus skaičiavimus. Be to, daugelis matematikų tyrinėja tam tikras sritis tik dėl estetinių tikslų, palyginti matematiką su menais, o ne su taikomaisiais mokslais.

Matematikos teorijomis remiasi kiti tikslieji mokslai – fizika, informatika, ekonomika ir pan.

Istorija bei apžvalga[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Matematikos istorija

Žodis „matematika“ kilęs iš graikų kalbos žodžio μάθημα (máthema), reiškiančio „mokslą, žinias, ar pažinimą“; μαθηματικός (mathematikós) reiškia „pažinimo meilę“.

Matematikos raidą galime nagrinėti kaip vis abstraktesnių idėjų raidą. Pirmoji tokia abstrakcija greičiausiai yra skaičiai. Pagrindinės matematikos disciplinos išaugo iš poreikio daryti komercinius skaičiavimus, matuoti žemę bei numatyti astronominius įvykius. Šie trys poreikiai gali būti susieti su plačiomis matematikos dalimis – struktūros, erdvės ir pokyčių tyrimais.

Struktūros tyrimas prasideda skaičių, pirmiausiai natūraliųjų ir sveikųjų bei aritmetinių operacijų su jais tyrimu, kas yra elementariosios algebros tyrimų objektas. Detaliau skaičius tiria skaičių teorija. Lygybių sprendimo metodų paieška veda į abstrakčiąją algebrą, kur taip pat tiriami žiedai, grupės bei klasės, struktūros, apibendrinančios žinomų skaičių savybes. Svarbi vektoriaus sąvoka bei vektorių erdvės tiriama tiesinė algebra (tiek struktūros, tiek ir erdvių tyrimo sritis).

Erdvių tyrimas prasideda nuo geometrijos, pirmiausiai Euklido geometrijos ir trigonometrijos.

Matematikos sritys[taisyti | redaguoti kodą]

Dydžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Straipsniai aprašantys įvairias skaičių aibes, dydžius, bei būdus, kaip tuos dydžius apskaičiuoti:

1, 2, \ldots 0, 1, -1, \ldots \frac{1}{2}, \frac{2}{3}, 0.125,\ldots \pi, e, \sqrt{2},\ldots i, 3i+2, e^{i\pi/3},\ldots
Natūralieji skaičiai Sveikieji skaičiai Racionalieji skaičiai Realieji skaičiai Kompleksiniai skaičiai
Skaičius – Hiperkompleksinis skaičius – Kvaternionas – Ordinalas – Kardinalas – p-adiniai skaičiai – Seka – Matematinės konstantos – Begalybė ir kita

Kitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Straipsniai, aprašantys kaip pamatuojamas matematinių funkcijų bei skaičių kitimas.

36 \div 9 = 4 Integral as region under curve.png Vectorfield jaredwf.png \int 1_S\, d\mu=\mu(S)
Aritmetika Diferencialinis-integralinis skaičiavimas Vektorinis skaičiavimas Matematinė analizė
\frac{d^2}{dx^2} y = \frac{d}{dx} y + c Limitcycle.jpg LorenzAttractor.png
Diferencialinė lygtis Dinaminė sistema Chaoso teorija
Matematinė analizė – Diferencialinė lygtis – Funkcijos ir kita

Struktūros[taisyti | redaguoti kodą]

Matematikos skyriai, matuojantys skaičių bei įvairių matematinių darinių dydžius ir simetriją.

Abstrakčioji algebra – Skaičių teorija – Algebrinė geometrija – Grupių teorija – Minoidai – Matematinė analizė – Topologija – Tiesinė algebra – Grafų teorija – Universalioji algebra ir kita

Erdvės[taisyti | redaguoti kodą]

Straipsniai, kuriuose aprašomi įvairūs išmatuojami dariniai ir matavimo būdai.

Pythagorean.svg Circle-trig6.svg Osculating circle.svg Torus.jpg Koch curve.svg
Geometrija Trigonometrija Diferencialinė geometrija Topologija Fraktalų geometrija
Algebrinė geometrija – Diferencialinė topologija – Algebrinė topologija – Tiesinė algebra – Fraktalų geometrija ir kita

Diskrečioji matematika[taisyti | redaguoti kodą]

Diskrečiosios matematikos skyriai tiria diskretinius (suskaičiuojamus) objektus.

\forall x (P(x) \Rightarrow P(x')) DFAexample.svg Caesar3.svg 6n-graf.svg
Matematinė logika Algoritmų teorija Kriptografija Grafų teorija
Kombinatorika – Aibių teorija – Tikimybių teorija – Baigtinė matematika – Žaidimų teorija ir kita

Taikomoji matematika[taisyti | redaguoti kodą]

Taikomoji matematika apima matematikos skyrius, kuriuose matematinės žinios taikomos realių problemų sprendimui.

Gravitation space source.png BernoullisLawDerivationDiagram.png Composite trapezoidal rule illustration.png Maximum boxed.png
Matematinė fizika Hidrodinamika Skaičiavimo metodai Optimizacija
Two red dice 01.svg Oldfaithful3.png Market Data Index NYA on 20050726 202628 UTC.png Arbitrary-gametree-solved.png
Tikimybių teorija Statistika Finansų matematika Žaidimų teorija
Mechanika – Optimizacija – Finansų matematika ir kita

Žinomos teoremos ir hipotezės[taisyti | redaguoti kodą]

Paskutinioji Ferma teorema – Rymano hipotezė – Kontinuumo hipotezė – P=NP – Pitagoro teorema – Kantoro įstrižainės metodas – Fundamentalioji algebros teorema – Fundamentalioji aritmetikos teorema – Fundamentalioji diferencialinio/integralinio skaičiavimo teorema – Keturių spalvų teorema – Zorno lema – Oilerio lygybė

ir daugelis kitų

Programinė įranga[taisyti | redaguoti kodą]

Programinė įranga, skirta sudėtingų matematinių uždavinių paprastam užrašymui ir efektyviam atlikimui:

Elektroninės skaičiuoklės – Maxima – MATLAB – Maple – Mathematica – MathCad

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka