Oskaras Milašius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Oskaras Milašius
MilašiusOskaras.jpg
Gimė: 1877 m. gegužės 28 d.
Rusija Čerėjos dvaras, Rusijos imperija
Mirė: 1939 m. kovo 2 d. (61 metai)
Prancūzija Fontenblo
Tėvai: Vladislovas Milašius
Rozalija Marija Rozental
Veikla: Lietuvos diplomatas, politinis bei visuomenės veikėjas, poetas, rašęs prancūzų kalba
Alma mater: Vilniaus universitetas
Commons-logo.svg Vikiteka: Oskaras MilašiusVikiteka
Lietuvos atstovybė Paryžiuje, Oskaras Milašius – trečias iš kairės

Oskaras Vladislovas Liubič-Miloš-Milašius (pranc. Oscar Vladislas de Lubicz Milosz, 1877 m. gegužės 28 d. Čerėjos dvare, dab. Čašnikų rajonas, Vitebsko sritis, Baltarusija – 1939 m. kovo 2 d. Fontenblo) – lietuvių poetas, rašęs prancūzų kalba.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė Čerėjos dvare (dab. Baltarusijos teritorija), bajorų šeimoje. Tėvai, Lietuvos bajorų palikuonis karininkas ir Lenkijos žydo duktė, ilgą laiką gyveno nesusituokę dėl tėvo giminės priešpriešos ir paniekos. Oskarą 1889 m. tėvas išvežė mokytis Paryžiaus Žonsono de Saji licėjuje, nes norėjo, kad sūnus įgytų tinkamą prancūzišką išsilavinimą. Baigęs licėjų, studijavo Rytų kalbas, tarp jų ir hebrajų. Jo šnekamoji ir rašytinė prancūzų kalba prilygo XVIII a. prancūzų enciklopedistų kalbai. Be to, jis išmoko keletą Europos kalbų, kuriomis kalbėjo laisvai. Vėliau aktyviai keliavo po Europą.

1920 m. paskirtas pirmuoju Nepriklausomos Lietuvos valstybės pasiuntiniu Prancūzijoje, atstovavo Lietuvos interesams Tautų Sąjungoje bei tapo aktyviausiu lietuvių kultūros propaguotoju Vakarų Europoje. Iki 1925 m. Lietuvos atstovas Prancūzijoje, 1925-1938 m. Lietuvos atstovybės Prancūzijoje patarėjas. 1936 m. suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas.

Milašius buvo aktyvus vertėjas, iš S. Daukanto, A. Baranausko ir kt. užrašytų tekstų parengė du pasakų rinkinius „Senosios Lietuvos pasakos ir pasakojimai“ (1930 m.), „Mano motušės pasakojimai“ (1938 m.).

Milašius mirė Fontenblo 1939 m.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Le Poème des Décadences, Nuopuolių poema, l899;
  • Les Sept Solitudes, Septynios vienatvės, 1906;
  • L’Amoureuse Initiation, Meilės įšventinimas (Meilės įvadas), romanas, 1910;
  • Les Éléments, Pradmenys, 1911;
  • Miguel Mañara. Mystère en six tableaux. Migelis Manjara, pjesė, 1913;
  • Méphisobeth, Mefibosetas, pjesė, 1914.
  • Poèmes, Poemos, 1915;
  • Adramandoni, 1918;
  • Ars magna, filosofiniai etiudai, 1924;
  • Slėpiniai, filosofiniai etiudai, 1926;
  • Contes et Fabliaux de la vieille Lithuanie, Senosios Lietuvos pasakos ir pasakojimai, 1930;
  • Origines ibériques du peuple juif, Žydų tautos iberiška kilmė, esė, 1932;
  • Contes lithuaniens de ma Mère l’Oye, Mano motušės lietuviškos pasakos, 1933;
  • Les Origines de la nation lithuanienne, Lietuvių tautos kilmė, esė, 1936,
  • La Clef de l’Apocalypse, Apokalipsės raktas, 1938
  • Zborovskiai, nebaigtas romanas, 1910–1914;
  • Saulius iš Tarso, 1913;
  • Rugsėjo simfonija, 1915;
  • Lapkričio simfonija, 1915;
  • Nihunim, 1915;
  • Pažinimo giesmė, 1915.
Lietuvių kalba
  • Poezija. – V.: Vaga, 1981.
  • Lietuviškos pasakos. – V.: Vyturys, 1989.
  • Vienatve, mano motina, Scena. – 1994.
  • Meilės įšventinimas. Zborovskiai. – V.: Alma Littera, 2001.
  • Misterijos. – V.: Vaga, 2002.
  • ARS Magna. Slėpiniai. – V.: Aidai, 2002.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • E. Naujokaitienė. Oskaras Milašius – mistikas ir hermetinis poetas. – K.: VDU leidykla, 2001.
  • L. Tapinas. Septynios vienatvės Paryžiuje: [dokumentinė proza]. – K.: Spindulys, 1993.
  • L. Tapinas. Septynios vienatvės Paryžiuje: [dokumentinė proza]. – 2-asis leidimas. – K.: Spindulys, 1993.
  • L. Tapinas. Oskaras Milašius, arba Septynios vienatvės Paryžiuje. – 3-iasis leidimas. K.: UAB Dajalita, 1999.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]