Sigmund Freud

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Zigmundas Froidas
vok. Sigmund Freud
Sigmund Freud LIFE.jpg
Gimė: 1856 m. gegužės 6 d.
Pršyboras (tuometinis Freibergas),
Čekija (tuometinė Moravija)
Mirė: 1939 m. rugsėjo 23 d. (83 metai)
Londonas, Anglija
Veikla: austrų neuropatologas, psichiatras, psichologas, psichoanalizės pradininkas.
Commons-logo.svg Vikiteka: Sigmund FreudVikiteka

Zigmundas Froidas (vok. Sigmund Freud 1856 m. gegužės 6 d. – 1939 m. rugsėjo 23 d.) – austrų neuropatologas, psichiatras, psichologas, psichoanalizės pradininkas.

Froidas vienas pirmųjų tyrė seksualumo formavimąsi, atkreipė dėmesį į vaikystės svarbą psichikos raidai, moksliškai pagrindė pasąmonės buvimą.

Z. Froidas domėjosi hipnoze, kaip būdu gydyti psichikos sutirikimų turinčius asmenis. Vėliau hipnozės atsisakė, nes perėjo prie aktualesnių metodų – laisvų asociacijų ir sapnų analizės, kurie tapo psichoanalizės pagrindu. Froido teorijos ir jo pacientų gydymo metodai XIX a. Vienoje buvo laikomi kontroversiškais ir iki šiol sukelia audringas diskusijas. Froido idėjos dažnai aptariamos kaip literatūros kūriniai, filosofija kartu tebesitęsiant diskusijai apie jų kaip mokslinės ir medicininės literatūros reikšmę.

Gyvenimas[taisyti | redaguoti kodą]

Zigmundas Šlomo Froidas (Sigismund Schlomo Freud) gimė žydų šeimoje Freiberge, Austrijos imperijoje (dabar Čekija). Savo vardą pakeitė trumpesniu 1877 m. Jis buvo pirmagimis bei turėjo tris brolius ir penkias seseris.

Buvo vedęs, turėjo 6 vaikus.

Zigmundo Froido idėjos sukėlė revoliuciją žmogaus psichologijos ir seksualumo suvokime, kuris ir šiandien daro įtaką mūsų mąstymui. Jis buvo pabaigtas 1899 m. rugsėjį ir labai greitai, lapkričio 4 d., išspausdintas, greičiau nei patys leidėjai tikėjosi, nes tituliniame lape jie buvo įrašę 1900 m. Tai, iš tikrųjų, nebuvo svarbu, nes nežymaus Vienos psichologo „Die Traumdeutung“ („Sapnų aiškinimas“) buvo tikra finansinė nesėkmė. Išspausdinta tik 600 knygos kopijų, ir jos parduotos tik per aštuonerius metus. Nepaisant visko, daktaras Zigmundas Froidas be galo džiaugėsi šia knyga. „Tokia įžvalga“, jis džiūgavo, „duodama žmogui tik kartą gyvenime.“ Jis seniai žavėjosi savo paties sapnais ir tikėjo, kad jie turėjo gilią psichologinę prasmę. Dabar, po daugelio klinikinės praktikos ir tyrimų metų, jis buvo pasiruošęs išspausdinti savo išvadas. Jo nuomone, „sapnai tiek pat išreiškia mūsų norus, kaip ir svajonės.“ Froidas tikėjo, kad žmones valdo seksualinės aistros, tokios kaip Edipo kompleksas, apie kurias mūsų sąmonė mažai nutuokia. Net miegant, proto libido siekia išsikrauti, taigi kiekvieno, net ir proto cenzūros iškraipyto, sapno branduolys yra bandymas išpildyti kai kuriuos mūsų troškimus. Čia slypėjo visos žmogaus psichikos teorijos užuomazgos. Froidas dirbo toliau neįtikėtinu tempu. Jis sukūrė teorijas, kurios, atrodė, palengvino ne tik neurotinių ligų supratimą, bet ir aiškino, kaip veikia žmogaus protas, tokiu būdu apšviesdamas kiekvieną žmogiškosios kultūros aspektą. Praėjus dešimčiai metų nuo „Sapnų aiškinimo“ išleidimo, jo darbas buvo kur kas geriau žinomas. Buvo paruoštas antrasis knygos leidimas, o jos vertimai parduodami visame pasaulyje. Skaitytojai atrado, kad Froidas buvo puikus prozos meistras, kurio darbus galima skaityti, jais mėgautis ir diskutuoti apie tai, taip pat supaprastinti ar net iškraipyti. Paklaustas, ar jo cigarų rūkymo įprotis turi kokią nors reikšmę, sakoma, Froidas atsakė: „Kartais cigaras yra tik cigaras.“ „Savo temperamentu esu tikras užkariautojas – nuotykių ieškotojas…“ Zigmundas Froidas Wilhelmui Fliessui, 1890 m. vasaris

Nuo 1923 m. dėl pomėgio dažnai rūkyti sirgo žandikaulio vėžiu, patyrė apie 30 operacijų.

Ketvirtame savo gyvenimo dešimtmetyje Froidas rimtai užsiėmė savianalize, nes turėjo įvairių psichosomatinių sutrikimų taip pat padidintą mirties baimę bei kitų fobijų. Jis tyrinėjo savo sapnus, vaikystės prisiminimus ir savo asmenybės vystymosi dinamiką.

Teiginiai[taisyti | redaguoti kodą]

Laisvųjų asociacijų metodas[taisyti | redaguoti kodą]

Froido nuomone šiuo metodu galima buvo sudaryti grandinę, kuri vedė į žmogaus pasąmonę

Sapnai[taisyti | redaguoti kodą]

„Sapnai – tai karališkas kelias į pasąmonę“. Sapnuose simboline forma pranešama apie į pasąmonę nustumtus konfliktus.

Psichikos struktūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis Psichoanalizė

Nors Froidas ilgą laiką naudojo topografinį asmenybės organizacijos modelį, pagal kurį psichiką galima padalinti į 3 dalis (sąmonė, priešsąmonė arba ikisąmonė, pasąmonė), dvidešimtųjų metų pradžioje mokslininkas įvedė tris naujas struktūras: id, ego, superego. Froido teigimu, į šiuos tris darinius reikėtų žiūrėti labiau kaip į tam tikrus procesus nei kaip į ypatingas asmenybės „struktūras“.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]