Japonų kalendorius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Nuo 1873 m. sausio 1 d. Japonija naudoja Grigaliaus kalendorių su vietiniais mėnesių pavadinimais. Iki 1873 m. buvo naudojamas iš kinų kalendoriaus adaptuotas mėnulio - saulės kalendorius[1]. Iki šiol tebenaudojamos japonų eros.

Metai[taisyti | redaguoti kodą]

Iki Grigaliaus kalendoriaus įsigalėjimo Japonijoje buvo naudotos 3 skirtingos sistemos metams skaičiuoti:

Iš trijų paminėtų pirmieji du vis dar yra naudojami[2], tuo tarpu trečiasis buvo naudotas Japonijos imperijos laikotarpiu (nuo 1873 m. iki antro pasaulinio karo pabaigos).

Mėnesiai[taisyti | redaguoti kodą]

Dabartiniai japonų kalendoriaus mėnesių pavadinimai verčiami "pirmas mėnuo", "antras mėnuo" ir t. t.

Arabiškų skaimenų vartojimas (pvz.: 3月 yra kovas) labai įprastas, beveik norma.

Mėnesio dienos[taisyti | redaguoti kodą]

Kiekviena mėnesio diena turi pusiau sistemingą pavadinimą.

1 一日 cuitači (kartais ičidžicu) 17 十七日 džūšičiniči
2 二日 fucuka 18 十八日 džūhačiniči
3 三日 mikka 19 十九日 džūkuniči
4 四日 yokka 20 二十日 hacuka
5 五日 icuka 21 二十一日 nidžūičiniči
6 六日 muika 22 二十二日 nidžūniniči
7 七日 nanoka 23 二十三日 nidžūsanniči
8 八日 yōka 24 二十四日 nidžūyokka
9 九日 kokonoka 25 二十五日 nidžūgoniči
10 十日 tōka 26 二十六日 nidžūrokuniči
11 十一日 džūičiniči 27 二十七日 nidžūšičiniči
12 十二日 džūniniči 28 二十八日 nidžūhačiniči
13 十三日 džūsanniči 29 二十九日 nidžūkuniči
14 十四日 džūyokka 30 三十日 sandžūniči
15 十五日 džūgoniči 31 三十一日 sandžūičiniči
16 十六日 džūrokuniči  

Arabiškų skaitmenų vartojimas (pvz.: 14日) yra įprastas, beveik norma.

Paskutinė mėnesio diena vadinama 晦日 misoka. Dabar labiau įprasta vartoti skaitmenis 28-31 pridėjus galūnę nichi. Bet misoka vis dar vartojama sutartyse. Paskutinė metų diena yra 大晦日 ōmisoka ("Didžioji paskutinė diena") ir vartojama iki dabar.

Metų laikų dienos[taisyti | redaguoti kodą]

Tam tikros dienos turi pavadinimus, nes žymi metų laikų kaitą. 24 Sekki (二十四節気 Nijūshi sekki) yra 24 dienos, dalinančios mėnulio-saulės kalendorių į 24 vienodus tarpus. Zasecu (Zassetsu, 雑節) yra bendras terminas, nusakantis kitas metų laikų dienas nei 24 sekki. 72 Kō (七十二候 Shichijūni kō) dienos gaunamos papildomai padalinus 24 sekki metus iš trijų. Kai kurie pavadinimai (pvz.: Šunbun, Risšū and Tōdži) vartojami ir dabartinėje Japonijos kasdienybėje.

24 Sekki[taisyti | redaguoti kodą]

Sekki gali varijuoti ±1 diena.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]