Biologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal
Vikisritis: Biologija
Gyvūnai (Animalia) - naminiai jaučiai (Bos taurus)
Augalai (Planta) - kviečiai (Triticum)
Grybai (Fungi) - valgomasis briedžiukas (Morchella esculenta)
Dumbliai Stramenopila/Chromista - Fucus serratus
Bakterijos (Bacteria) - Gemmatimonas aurantiaca (- = 1 mikrometras)
Archėjos (Archaea) - Halobacteria

Biologija yra mokslas apie gyvąją gamtą, jоs dėsnius. Graikiškai βίος (bios) reiškia gyvybę ar gyvenimą, o λόγος (logos) – žodį, sąvoką, mokslą. Terminą pirmą kartą pasiūlė 1802 m. Žanas-Baptistas Lamarkas ir G. R. Treviranas (nepriklausomai vienas nuo kito). Biologijos mokslas tiria gyvų organizmų struktūras, funkcijas, augimą, kilmę, evoliuciją, paplitimą ir klasifikaciją. Moderniosios biologijos pamatus sudaro 5 principai: ląstelės teorija, evoliucija, genų teorija, energija ir homeostazė.[1]

Biologija, kaip atskiras mokslas, atsirado XIX a., mokslininkams atradus, kad visi organizmai turi bendrų bruožų.

Biologijos sritys[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Biologijos šakos.

Biologija apima platų akademinių sričių spektrą. Jos klasifikuojamos keliais būdais:

Pagal sistemines grupes[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal tiriamus biologinius reiškinius[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal organizacijos lygį[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal specifinę aplinką[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal naudojamus metodus[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal taikomuosius aspektus[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Avila, Vernon L. (1995). Biology: Investigating life on earth. Boston: Jones and Bartlett, 11–18.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Biologija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka