Biologija

Vikisritis: Biologija

Gyvūnai (Animalia) - naminiai jaučiai (Bos taurus)

Augalai (Planta) - kviečiai (Triticum)

Grybai (Fungi) - valgomasis briedžiukas (Morchella esculenta)

Dumbliai Stramenopila/Chromista - Fucus serratus

Bakterijos (Bacteria) - Gemmatimonas aurantiaca (- = 1 mikrometras)

Archėjos (Archaea) - Halobacteria

Virusai - Gama bakteriofagai

Biologija yra mokslas apie gyvąją gamtą, jоs dėsnius. Graikiškai βίος (bios) reiškia gyvybę ar gyvenimą, o λόγος (logos) – žodį, sąvoką, mokslą. Terminą pirmą kartą pasiūlė 1802 m. Žanas-Baptistas Lamarkas ir G. R. Treviranas (nepriklausomai vienas nuo kito). Biologijos mokslas tiria gyvų organizmų struktūras, funkcijas, augimą, kilmę, evoliuciją, paplitimą ir klasifikaciją. Moderniosios biologijos pamatus sudaro 5 principai: ląstelės teorija, evoliucija, genų teorija, energija ir homeostazė.

Biologija, kaip atskiras mokslas, atsirado XIX a., mokslininkams atradus, kad visi organizmai turi bendrų bruožų.

Biologijos sritys

Biologija apima platų akademinių sričių spektrą. Jos klasifikuojamos keliais būdais:

Pagal sistemines grupes

• Mikrobiologija (apima kelias žemiau minimas sritis)
• Virusologija (virusai)
• Bakteriologija (bakterijos)
• Protozoologija (pirmuonys)
• Mikologija (grybai)
• Algologija (dumbliai)
• Botanika (augalai)
• Zoologija (gyvūnai)
  • Helmintologija (kirmėlės)
  • Entomologija (vabzdžiai)
  • Arachnologija (voragyviai)
  • Malakologija (moliuskai)
  • Ichtiologija (žuvys)
  • Herpetologija (ropliai ir varliagyviai)
  • Ornitologija) (paukščiai)
  • Teriologija (žinduoliai)
  • Fizinė antropologija (žmogus)

Pagal tiriamus biologinius reiškinius

• Genetika (paveldėjimas)
• Biomechanika (mechaniniai reiškiniai organizmuose)
• Vystymosi biologija (ontogenezė)
  • Embriologija (embrioninis organizmų vystymasis)
• Evoliucinė biologija (biologinė evoliucija)
• Ekologija (organizmų sąveikos su aplinka)
  • Parazitologija (parazitizmas)
• Imunologija (imunitetas)
• Biokibernetika (valdymas biologinėse sistemose)
• Biogeografija (paplitimas pasaulyje)
• Neurobiologija (nervinis valdymas)
• Morfologija (organizmų sandara)
• Fiziologija (organizmų vidinės funkcijos)
• Paleontologija (išmirusi gyvybė)
• Toksikologija (nuodai ir nuodų veikimas)
• Sistemų biologija (biologinės sistemos)

Pagal organizacijos lygį

• Biochemija (organizmų organinės medžiagos)
• Molekulinė biologija (organizmų molekulinės sistemos)
  • Struktūrinė biologija
• Ląstelės biologija (ląstelė)
• Genomika (genomas)
• Histologija (audiniai)
• Fitocenologija (fitocenozės)

Pagal specifinę aplinką

• Hidrobiologija (vandenų gyvybė):
  • Jūrų biologija (jūrų gyvybė);
• Pedobiologija (dirvožemio gyvybė);
• Astrobiologija, kitaip ksenobiologija (nežemiška gyvybė)

Pagal naudojamus metodus

• Bioinformatika
• Biometrija arba Biostatistika

Pagal taikomuosius aspektus

• Agrobiologija (žemės ūkio biologija)
• Medicina (žmogaus sveikatos palaikymo biologija)
• Veterinarija (gyvūnų sveikatos palaikymo biologija)
• Biotechnologija (gamyba panaudojant organizmus)

Nuorodos

• Botanikos institutas

Vikiteka

Vikižodynas