Geologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šventosios Elenos ugnikalnio išsiveržimas

Geologija (gr. γέω- 'Žemė' + λόγος = logos 'mokslas') – mokslas apie žemę, jos susidarymą, istoriją ir sandarą, Žemę formuojančius procesus.

Geologijos sąvoką šiuolaikine prasme pirmą kartą 1778 m. panaudojo Jean-André de Luc (1727–1817). 1779 m. Horace-Bénédict de Saussure (1740–1799) sąvoką įvedė nuolatiniam vartojimui. Prieš tai dažniau naudotas geognosijos terminas.

Pagrindinė medžiaga, su kuria dirba geologai, yra uolienos. Tirdami žemės paviršiuje esančias uolienas geologai bando išsiaiškinti Žemės ir gyvybės istoriją. Sudarydami ir interpretuodami geologinius žemėlapius geologai bando nuspėti kokios uolienos yra po žemės paviršiumi.[1]

Lietuvoje veikia Lietuvos geologijos tarnyba, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institute – Geologijos ir mineralogijos katedra. Yra Geologijos studijų programa, kurias baigus, suteikiamas Fizinių mokslų bakalauro laipsnis.

Disciplinos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lavos tunelis Havajuose

Pagrindiniai geologijos principai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra daug principų, naudojamų geologijoje. Tačiau pateiktieji yra ypač svarbūs, nustatant santykinį uolienų ar nuogulų amžių.

  • Intruzijos sąsajų principas susijęs su intruzijų kontaktu su uolienomis. Jei randamos intruzijos, jų kontaktinės zonos bus visada jaunesnės už pačias intruzijas.
  • Lūžio sąsajų principas taip pat padeda nustatyti santykinį amžių. Jei lūžis kerta uolienų sluoksnius, tai lūžis susiformavo vėliau nei perkirstos uolienos.
  • Inkliuzų ir nuolaužų principas. Nuolaužos ar inkliuzai patenka iš suardyto židinio. Vadinasi jos yra senesnės už inkliuzus ar nuolaužas talpinančią uolieną.
  • Aktualizmo principas. Dabartiniai geologiniai procesai vyko ir praeityje. Pirmasis tezę suformulavo Džeimsas Hatonas „Dabartis yra raktas į praeitį“. Taigi tyrinėjant dabartinius geologinius procesus ir reiškinius galima numatyti, kad praeityje vyko tokie patys procesai ir reiškiniai.
  • Pirminio horizontalumo principas – nuosėdinių uolienų sluoksniai susiklostė horizontaliai.
  • Superpozicijos principas – nesuardytose nuosėdinių uolienų sluoksnių storymėse jaunesnės uolienos slūgso virš senesnių uolienų.
  • Faunos radimo principas. Jei nuosėdinėse uolienose randama plačiai paplitusi ir vienalaikė (geologinio amžiaus prasme) fauna, tai šios uolienos taip pat susiformavo vienu metu.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Geologija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]