Antanas Buračas
 |
|
|---|---|
| Gimė: | 1939 m. birželio 17 d. Kaunas |
| Tėvas: | Jonas Buračas |
| Sutuoktinis(-ė): | Marija Regina |
| Vaikai: | |
| Veikla: | makroekonomikos specialistas, metaekonomikos pradininkas |
| Partija: | 1963-1988 m. SSKP, nuo 1988 m. - Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir seimo narys |
| Alma mater: | 1962 m. Vilniaus universitetas |
Antanas Buračas (g. 1939 m. birželio 17 d. Kaune) – Lietuvos visuomenės veikėjas, metaekonomikos pradininkas; makroekonomikos, tarptautinių finansų ir investicijų specialistas; Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys.
Turinys |
[taisyti] Biografija
1949–1957 m. mokėsi Kauno „Saulės“ gimnazijoje. 1962 m. baigė VU Ekonomikos fakultetą. 1962–1964 m. dirbo dėstytoju KPI ir LŽŪA.
1964–1967 m. SSRS Mokslų akademijos pasaulinės ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto aspirantas, apgynė disertaciją „Dėl pagrindinių nemarksistinių vartojimo makroanalizės krypčių“. 1971 m. ekonomikos mokslų habilituotas daktaras, apgynė disertaciją „Asmeninių vartojimo išlaidų išvystymo kapitalizmo sąlygomis modeliavimo teorinės problemos (kritinė analizė)“. [1]
1967–1974 m. LMA Ekonomikos instituto vartojimo modeliavimo grupės vadovas. 1969–1975 m. ir 1995–1999 m. dėstė VU Kauno humanitariniame fakultete.
1973–1974 m. Londono universiteto (Queen Mary College) vizituojantis profesorius.
1969–1975 m. UNESCO Europos centro socialinių mokslų tyrimams ir dokumentacijai koordinuoti tarptautinio projekto Išteklių paskirstymo tarp rinkos ir nerinkos poreikių tenkinimo kriterijai organizacinio komiteto narys. 1969–1982 m. R. Europos programos Prognozavimo metodai ir modeliai planinėje ekonomikoje organizacinio komiteto narys. 1974–1980 m. Ekonomikos instituto matematinių metodų taikymo ekonomikoje sektoriaus vadovas.
1976 m. išrinktas Lietuvos Mokslų Akademijos tikruoju nariu.
1980–1984 m. Regioninio modeliavimo skyriaus, 1984–1991 m. Socialinės infrastruktūros, vėliau – Politinės ekonomijos skyriaus vadovas. Jame darbavosi vėliau būsimos Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės ministrai – A. Dobravolskas, V. Navickas, E. Maldeikis, G. Černiauskas, viceministras R. Grižas ir kt. 1982–1990 m. UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ Lietuvos nacionalinio komiteto viceprezidentas, Lietuvos mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos pirmininkas.
Nuo 1990 m. dėstytojavo VDU, išrinktas Steigiamojo senato nariu, monetarinės politikos ir intelektinių išteklių kursų profesorius. 1991–1992 m. Lietuvos banko valdytojo patarėjas ir Mokslo centro direktoriaus pavaduotojas (rengė lito įvedimo dokumentus). 1992–2002 m. Pasaulio taikos profesorių asociacijos Lietuvos regioninio skyriaus pirmininkas. Nuo 1995 m. Valstybinės socialinių mokslų nostrifikacinės komisijos socialinių mokslų srityje pirmininkas. 1996–2002 m. Konstitucines saugos visuomeninės komisijos pirmininkas.
Nuo 1996 m. žurnalo „World and I“ (JAV) tarptautinės konsultacinės redakcinės tarybos ir Lietuvos kultūros fondo valdybos (nuo 1996 m.) narys. 1999–2002 m. PHARE projekto Monetarinės ir valiutų strategijos besiplečiant ES Baltijos šalių grupės vadovas, projekto vykdymo partneris. Nuo 2000 m. Visuotinės lietuvių enciklopedijos Mokslinės redakcinės tarybos pirmininko pavaduotojas, MELI tarybos narys. Nuo 2005 m. MRU bankininkystės ir monetarinės politikos profesorius, nuo 2010m. VPU intelektinių išteklių ekonomikos profesorius.
[taisyti] Narystė mokslo ir studijų bei kitose organizacijose
Pasaulio inovacijų fondo patvirtintas narys(World Innovation Fundation fellow, 2002); Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (HSMS); Lietuvos auditorių garbės teismo narys; Lietuvos kultūros fondo valdybos ir prezidiumo narys; Tarptautinio akademijų ir mokslo draugijų žmogaus teisių tinklo narys (The International Human Rights Network of Academies and Scholarly Societies); Europos lyginamųjų ekonomikos studijų asociacijos (European Association of Comparative Economic Studies) narys (nuo 2006).
[taisyti] Veikla Lietuvos persitvarkymo sąjūdyje
A. Buračas pirmininkavo Sąjūdžio steigiamąjam sisirinkimui Mokslų Akademijos rūmuose 1988 m. birželio 3 d. (kartu su R. Rajecku ir E. Vilku). Išrinktas į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Sąjūdžio Seimo I ir II Tarybų narys, pirmininkavęs daugeliui Sąjūdžio seimo sesijų. 1989 m. kovo 26 d. rinkimuose į SSRS Liaudies deputatų suvažiavimą įveikė komunistų partijos kandidatą ir buvo išrinktas į Sąjungos Tarybą nuo Dzūkijos ir Suvalkijos. Sovietų Sąjungos Aukščiausioje Taryboje Baltijos liaudies frontų ir Sajūdžio įgaliotas dalyvavo derybose su Tarpregionine deputatų grupe ir pasiekė B.Jelcino, būsimo Rusijos prezidento, paramą nepriklausomybės atkūrimui. Dar iki SSSR žlugimo su A. Sacharovu pasirašė intelektualų peticiją dėl mirties bausmės panaikinimo, kuria siekta sustabdyti nomenklatūros represijas prieš demokratinius siekius.
Dalyvavo Pasaulio Lietuvių Dienose Gotlando saloje (Švedija) ir 1989 rugpjūčio 6 d. kartu su V. Landsbergiu, K. Bobeliu, ir kt. pasirašė Gotlando komunikatą, kuriame skelbiama, kad "Visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas" [2]. Gotlando komunikatas buvo vienas svarbiausių idėjinių pagrindų Lietuvos Nepriklausomybės atstatymui 1990 kovo 11 d.
1989 m. kartu su žinomu disidentu ir tremtiniu V. Petkumi įkūrė Lietuvos Žmogaus Teisių Gynimo Asociaciją, 2010 m. suvažiavime išrinktas jos garbės nariu.
[taisyti] Mokslinių ir konsultacinių darbų kryptys
Metaekonomika, daugiasektorinio regioninio prognozavimo ir ekologinės tvaros metodologija, socialinės infrastruktūros ekonominis vertinimas, tarptinės finansų informacinės bazės ir terminija, investiciniai projektai nacionalinės bankininkystės kompiuterizavimo, jūrų laivininkystės remonto ir plėtros, telekomunikacijų ir palydovinių televizijos sistemų modernizavimo, viešbučių verslo, didmeninės prekybos ir kt. srityse.
Daugiau kaip 26 knygų autorius ar vienas autorių, redaktorius, daugiau kaip 200 straipsnių ekonomikos, bankininkystes, ekologinės reprodukcijos klausimais autorius.
[taisyti] Svarbiausi veikalai
- Asmeninių išlaidų modeliavimas išsivysčiusiose kapitalistinėse šalyse (rusų k.,TSRS Mokslų Akademija, 1975 m.)
- Daugiasektoriniai regiono reprodukcijos modeliai (su kt., rusų k., 1978 m.)
- Visuomeninės reprodukcijos regioninis modeliavimas (su kt., rusų k., 1978 m., 1980 m.)
- Anglų-lietuvių ekonomikos terminų žodynas (1980 m.)
- Socialinės infrastruktūros regioninė plėtra (su kt., rusų k., 1984 m.) [3]
- Socialinės plėtros kriterijų metaekonominis institucionalizavimo pagrindimas (Metaeconomic Institutionalization of Conceptual Criteria of Social Development, 1986)
- Regioninės plėtros ekologinė reprodukcija (Ecological Sustainability of Regional Development, 1989 m.)
- Biznio, bankų, biržos terminų žodynas-žinynas (su B. Svecevičiumi, 1994 m.)
- Lithuanian Economic Reforms: Practice and Perspectives (su kt., 1997 m.)
- On Paradigm of Metaeconomics // Management of Organizations: Systematic Research, Nr. 29
- Kryždirbystė Lietuvoje (ats. redaktorius, sudarė su Antanu Stravinsku, 1999 m.)
- Senieji Lietuvos spaudmenys: XVI–XVIII amžiaus faksimilės (su Viliu Užtupu).
- Bankininkystės ir komercijos terminų aiškinamasis 5 d. žodynas: I d.: Lietuvių-anglų aiškinamasis bankinių ir komercinių terminų žodynas (1997 m.), II d.: Pasaulio valiutų ir monetų žinynas (1999 m.), III d.: Tarptautines finansų ir komercijos santrumpos (2010 m.), IV d.: Internetinė finansų ir investicijų informacija. Žinynas. Vilnius, MRU, 2006, 530 p. V d.* Statistikos terminai: anglų-lietuvių-prancūzų-rusų-vokiečių kalbos // rengtas Tarptautinio statistikos instituto ir Eurostato teikimu (ISI interneto svetainėje): Vilnius, MRU,2009.
[taisyti] Šaltiniai
www. buracas. com
- ↑ http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=B&sritis=S
- ↑ Gotlando komunikatas. 1989
- ↑ Antanas Buračas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985, - 307-308 psl.
