Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Balandžio 30 yra 120-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 121-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 245 dienos.
Vardadieniai [taisyti]
Marijonas – Pijus – Skaudvilas – Sofija – Vaišmantė – Venta – Virbutas
Šią dieną Lietuvoje [taisyti]
Gimimo dienos [taisyti]
Gimimo dienos Lietuvoje
Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio. |
- 1898 m. – Vincas Giriūnas, Lietuvos karinis veikėjas, teisininkas, pulkininkas (m. 1943 m.).
- 1903 m. – Karolis Gurskis, Lenkijos istorikas medievistas, habilituotas daktaras, Lenkijos mokslų akademijos narys korespondentas (m. 1988 m.).
- 1929 m.:
- 1938 m. – Gotfridas Ektis, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1939 m. – Leokadija Aškelovičiūtė-Razmienė, Lietuvos baleto artistė, pedagogė.
- 1940 m. – Juozapas Romualdas Bagušauskas, Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
- 1942 m. – Algimantas Jucevičius, Lietuvos keliautojas, orientacininkas.
- 1944 m. – Zigmas Mackevičius, pedagogas, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis veikėjas.
- 1945 m.:
- 1946 m. – Karolis XVI Gustavas, Švedijos karalius.
- 1949 m. – Kęstutis Glaveckas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
- 1950 m. – Jonas Govedas, pianistas, vargonininkas, chorvedys, kompozitorius.
- 1952 m.:
- 1953 m. – Apolinaras Nicius, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1954 m.:
- 1955 m. – Vytautas Lukšas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1956 m. – Egidijus Sinkevičius, Jonavos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1957 m.:
- 1959 m. – Dovilė Zelčiūtė, poetė.
- 1960 m. – Natalja Gudač, gydytoja, Lietuvos ir Šalčininkų rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
- 1963 m.:
- 1964 m. – Aušra Feser, Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
- 1966 m. – Artūras Jevdokimovas, Lietuvos kino režisierius, scenaristas, aktorius, prodiuseris.
- 1970 m.:
- 1971 m.:
|
Mirtys Lietuvoje
Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio. |
- 1621 m. – Jonas Sicinskis, Lietuvos Sicinskių giminės Teisybės (Prawdzic) herbo bajoras, Abiejų Tautų Respublikos karo ir politinis veikėjas, Upytės pulko rotmistras, Biržų seniūnas, Upytės seimelio maršalka, Abiejų Tautų Respublikos Seimo atstovas, Vladislovo Sicinskio tėvas (g. 1560 m.).
- 1632 m. – Zigmantas Vaza, [1] Lenkijos karalius (1587-1632 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1588-1632 m.), kurį laiką (1592-1599 m.) – taip pat Švedijos karalius (g. 1566 m.).
- 1833 m. – Stanislovas Čerskis, SJ, Lietuvos kunigas, grafikas, vertėjas, kultūrininkas (g. 1777 m.).
- 1977 m. – Antanas Simanas Rėklaitis, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (g. 1897 m.).
- 1980 m. – Bronius Jakubauskas, vargonininkas, dainininkas, muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1904 m.).
- 1988 m. – Jonas Virakas, Lietuvos architektas (g. 1905 m.).
- 1991 m. – Juozas Urbšys, nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas, karininkas, vertėjas (g. 1896 m.).
- 1992 m. – Meilutis Raimundas Jakučionis, Lietuvos teatro aktorius, teatrologas, menotyros kandidatas (g. 1929 m.).
- 1994 m. – Jonas Mazelaitis, Lietuvos mikologas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1907 m.).
- 1995 m. – Antanas Nesavas, filosofas, diplomatas. Diplomatinę tarnybą, atstovaudamas Lietuvą, ėjo Didžiojoje Britanijoje, Gruzijoje. Sulaukęs 47 metų užsienio reikalų ministerijos patarėjas, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misijos Gruzijoje narys, 1995 m. naktį iš balandžio 29 d. į 30 d. žuvęs autokatastrofoje Tbilisyje (g. 1948 m.).
- 1996 m. – Marija Natkevičaitė-Ivanauskienė, Lietuvos botanikė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. Genetikos dėstymo pradininkė Lietuvoje (g. 1905 m.).
|
Šią dieną pasaulyje [taisyti]
Gimimo dienos [taisyti]
Gimimo dienos pasaulyje
Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio. |
- 1777 m. – Karlas Frydrichas Gausas, vokiečių matematikas, fizikas, mokslininkas, pasižymėjęs daugelyje sričių: skaičių teorijoje, matematinėje analizėje, diferencialinėje geometrijoje, geodezijoje, astronomijoje, optikos teorijoje ir kitur (m. 1855 m.).
- 1834 m. – Džonas Lubokas, anglų bankininkas, politikas, gamtininkas ir archeologas (m. 1913 m.).
- 1883 m. – Jaroslovas Hašekas, čekų rašytojas (m. 1923 m.).
- 1893 m. – Joachimas fon Ribentropas, Vokietijos užsienio reikalų ministras nuo 1938 iki 1945 m. Pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų Niurnbergo karo tribunolo ir 1946 m. pakartas (m. 1946 m.).
- 1901 m. – Simon Smith Kuznets, 1971 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[2] (m. 1985 m.).
- 1902 m. – Theodore William Schultz, 1979 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[2] (m. 1998 m.).
- 1933 m. – Vilis Hugas Nelsonas, amerikiečių pramogininkas ir dainininkas, gimęs ir užaugęs Abote, Teksase.
- 1949 m. – Antonijas Guteresas, inžinierius elektrotechnikas, Portugalijos politinis veikėjas.
- 1955 m. – Nicolas Hulot, populiarių Prancūzijos TV laidų "Ušuaja – ekstremalių pojūčių žurnalas", "Okavango operacija" ir "Ušuajos gamta" – vedėjas. Dėl savo vedamos laidos "Ušuajos gamta" tapęs plačiai žinomu asmeniu ir aktyviai dalyvaudamas gamtosaugos veikloje, savo populiarumą jis siekia panaudoti ekologijos srityje. 1990 m. jis įkūrė Ušuajos fondą, kuris 1995 m. buvo pervadintas į Nicolas Hulot fondą gamtai ir žmonijai. Šiuo metu jis yra šio fondo pirmininkas.
- 1956 m. – Lars von Trier, danų kino režisierius, vienas iš judėjimo „Dogma 95“ pradininkų. Lars von Trier gimė Kopenhagoje žydų šeimoje. Pradėjo filmuoti būdamas 11 metų amžiaus. 1983 m baigė Danų kinemotografijos mokyklą. Dar besimokydamas nufilmavo keletą filmų: „Nocture“ (1980 m.), „Išsivadavimo vaizdas“ (1982 m.) ir „Paskutinė smulkmena“ (1981 m.), kurie buvo apdovanoti „Geriausias filmas“ nominacijoje Miuncheno filmų festivalyje.
- 1961 m. – Isiah Thomas, buvęs JAV krepšininkas ir treneris. Žaidžiant turėjo pravardę Žudikas kūdikio veidu. 1981-1994 m. žaidė Detroit Pistons. Būdamas 185 cm ūgio žaidė įžaidėjo pozicijoje.
- 1975 m. – Tomi Joutsen, Suomijos muzikantas, geriausiai žinomas kaip melodingojo metalo grupės Amorphis vokalistas.
- 1978 m. – Simone Barone, futbolininkas, Italijos rinktinės ir Torino klubo saugas.
- 1979 m. – Gerardo Torrado Diez de Bonilla, futbolininkas, Meksikos rinktinės ir Cruz Azul klubo saugas.
- 1982 m.:
|
Mirtys pasaulyje
Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio. |
- 1883 m. – Eduardas Manė, prancūzų tapytojas, impresionizmo atstovas (g. 1832 m.).
- 1902 m. – Ernestas Dinsbergas, latvių rašytojas (g. 1816 m.).
- 1941 m. – Edvinas Stentonas Porteris, vienas iš kino meno pradininkų, labiausiai išgarsėjęs Tomo Edisono (Thomas Edison) kompanijoje sukurtais filmais.[3][4] (g. 1870 m.).
- 1945 m.:
- 1961 m. – Karlis Brencenas, latvių dailininkas vitražistas, tapytojas (g. 1879 m.).
- 1980 m. – José Luis Alberto Muñoz Marín, Puerto Riko poetas, žurnalistas, politikas (g. 1898 m.).
- 1981 m. – Janas Filipas, čekų archeologas (g. 1900 m.).
- 1987 m. – Dmitrijus Olderoggė, vokiečių kilmės sovietinis rusų etnografas, istorikas, lingvistas ir vienas iš sovietinės afrikanistikos kūrėjų, SSRS Mokslų Akademijos narys - korespondentas (1960 m.) (g. 1903 m.).
- 1990 m. – Herbertas Jankūnas, Vokietijos archeologas, daktaras (g. 1905 m.).
- 1994 m. – Rolandas Racenbergeris, austrų Formulės 1 lenktynininkas (g. 1960 m.).
|
- ↑ Valdovus Žygimanto – Zigmanto vardu, kilusius iš Gedimino, vadiname senuoju lietuvišku vardu Žygimantas, o jau tolimesnės kilmės Švedijos karalaitį – Zigmantas.
- ↑ 2,0 2,1 (angl.) Nobelio ekonomikos premijos laureatai
- ↑ "Edvinas S. Porteris, kino pionierius, su T. Edisonu išradęs kino kamerą, mirė viešbutyje. Buvęs A. Cukoro partneris, „Simplex“ projektorių bendrovės vadovas, „Didžiojo traukinio apiplėšimo“ autorius", The New York Times, 1941 m. gegužės 1 d., antradienis. Nuoroda tikrinta 2007-07-21.
- ↑ "Edvino S. Porterio prisiminimai arba kino istorija", The New York Times, 1940 m. birželio 2 d., Sekmadienis. Nuoroda tikrinta 2008-04-26.
Vikiteka
