Pereiti prie turinio

Raseinių apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Raseinių apskritis

1764 – 1950
 

 

Apskritis Kauno gubernijoje po 1867 m.
Administracinis centras Raseiniai
Valsčiai 14 (1919), 12 (1923)
1764-1795 Žemaičių seniūnija
1795-1842 Vilniaus gubernija
1842-1915 Kauno gubernija
1915-1917 Lietuvos sritis
1918-1941 Lietuva
1941-1945 Šiaulių krašto apygarda
1945-1950 Lietuvos TSR
Gyventojų 235 362 (1897), 72 049 (1917), 130 314 (1939)
Plotas 6 485 km² (1914), 2 325 km² (1917), 3 087 km²(1923)

Raseinių apskritis – buvęs administracinis-teritorinis vienetas (1764-1950 m.) dabartinės Lietuvos vakaruose, pietryčių Žemaitijoje. Centras – Raseiniai.

Raseinių apskritis kaip atskiras administracinis vienetas suformuotas 1764 m., vykdant administracinę LDK reformą ir visą Žemaitijos seniūniją padalinus į 2 didelius administracinius vienetus – reparticijas. Raseinių reparticija (1793 m. dar vadinta Raseinių žeme) apėmė pietinę Žemaitijos dalį į šiaurę ir į pietus nuo Raseinių abipus Dubysos (šiaurėje siekė Šiluvą, Žaiginį, pietuose – Vadžgirį, Pavidaujį, Mituvos aukštupį; vakarinė riba ėjo tarp Raseinių ir Viduklės, Vadžgirio–Tytuvėnų kryptimi). Iki pat 1795 m. Raseinių pavietas priklausė LDK Žemaitijos seniūnijai.

17951842 m. buvusi reparticija kaip apskritis (ujezdas) priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai (17951796 m. Vilniaus vietininkystei, 17961801 m. Lietuvos gubernijai), 18421915 m. Kauno gubernijai. XIX a. apskritis apėmė senovinius Žemaitijos seniūnijos Karšuvos, Kražių, Pajūrio, Raseinių, Rietavo, Šiauduvos ir Viduklės valsčius, dalį Ariogalos ir Tendžiogalos valsčių.

19151918 m. įėjo į Oberosto Lietuvos sritį. 1917 m. į ją pateko panaikinta Jurbarko apskritis. 19191940 m. apskritis buvo nepriklausomoje Lietuvoje, 19411944 m. įėjo į Lietuvos generalinės srities Šiaulių krašto apygardą.

Po II pasaulinio karo kurį laiką apskrities įstaigos buvo Šiluvoje. 1947 m. Jurbarko ir Raudonės valsčiai perduoti Jurbarko apskričiai, Kelmės, Kražių ir Tytuvėnų valsčiai – Kelmės apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Raseinių rajoną (39 apylinkės), dalis teritorijos perduota Ariogalos rajonui (16 apylinkių), Skaudvilės rajonui (9 apylinkės) ir Tytuvėnų rajonui (13 apylinkių).


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1790 m. 212 170 78 miestai ir miesteliai
1897 m. ~5700 235 362
1914 m. 6485 279 200
1917 m. 2325 72 049
1919 m. 14 valsčių: Betygalos valsčius, Girkalnio valsčius, Juodaičių valsčius, Jurbarko valsčius, Kelmės valsčius, Kražių valsčius, Liolių valsčius, Nemakščių valsčius, Raseinių valsčius, Skirsnemunės valsčius, Šiluvos valsčius, Šimkaičių valsčius, Tytuvėnų valsčius, Viduklės valsčius
1923 m. (išsamiau) 3087 108 024 12 valsčių: Betygalos valsčius, Girkalnio valsčius, Jurbarko valsčius, Kelmės valsčius, Kražių valsčius, Nemakščių valsčius, Raseinių valsčius, Raudonės valsčius, Šiluvos valsčius, Šimkaičių valsčius, Tytuvėnų valsčius, Viduklės valsčius
  • 2 miestai: Jurbarkas, Raseiniai
  • 12 miestelių
  • 839 kaimai
  • 15 bažnytkaimių
  • 283 dvarai ir palivarkai
  • 447 vienkiemiai
  • 3 kitos gyvenvietės
1932 m. 2887 120 367 12 valsčių ir 155 seniūnijos [1] 2 miestai: Jurbarkas, Raseiniai
1939 m. 3048 130 314 2 miestai: Jurbarkas, Raseiniai
1940 m. 12 valsčių:[2] Betygalos valsčius, Girkalnio valsčius, Jurbarko valsčius, Kelmės valsčius, Kražių valsčius, Nemakščių valsčius, Raseinių valsčius, Raudonės valsčius, Šiluvos valsčius, Šimkaičių valsčius, Tytuvėnų valsčius, Viduklės valsčius 2 miestai (Jurbarkas, Raseiniai)
1942 m. 114 600
1949 m.
(suskirstymas)
1760 8 valsčiai ir 77 apylinkės
1950 m. 77 apylinkės

Apskrities valsčiai 19191950 metais:

Valsčius Laikotarpis Centras
Betygalos valsčius 1919–1950 Betygala
Girkalnio valsčius 1919–1950 Girkalnis
Juodaičių valsčius 1919 Juodaičiai
Jurbarko valsčius 1919–1947 Jurbarkas
Kelmės valsčius 1919–1947 Kelmė
Kražių valsčius 1919–1947 Kražiai
Liolių valsčius 1919 Lioliai
Nemakščių valsčius 1919–1950 Nemakščiai
Raseinių valsčius 1919–1950 Raseiniai
Raudonės valsčius 1920–1947 Raudonė
Skirsnemunės valsčius 1919 Skirsnemunė
Šiluvos valsčius 1919–1950 Šiluva
Šimkaičių valsčius 1919–1950 Šimkaičiai
Tytuvėnų valsčius 1919–1947 Tytuvėnai
Viduklės valsčius 1919–1950 Viduklė
Žaiginio valsčius 1949?–1950 Žaiginys
  1. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 647–661 psl.
  2. Savivaldybių žinynas (Lietuvos meistų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51