Žaiginys

Koordinatės

55°29′31″N 23°19′59″E / 55.492°N 23.333°EKoordinatės: 55°29′31″N 23°19′59″E / 55.492°N 23.333°E

Apskritis

Kauno apskritis

Savivaldybė

Raseinių rajono savivaldybė

Seniūnija

Šiluvos seniūnija

Gyventojų skaičius

380 ^{(2001 m.)}

Vikiteka:

ŽaiginysVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (3^a kirčiuotė)^[1]
Vardininkas:	Žaiginỹs
Kilmininkas:	Žáiginio
Naudininkas:	Žáiginiui
Galininkas:	Žáiginį
Įnagininkas:	Žáiginiu
Vietininkas:	Žaiginyjè

Žaiginys – miestelis Raseinių rajono šiaurės rytuose. Seniūnaitijos centras. Yra medinė Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, pastatyta 1917 m., Žaiginio Pranciškaus Šivickio pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-60055), nuo 2003 m. veikia kaimo bendruomenė „Bitupis“. Miesteliu prateka Sandrava, pietryčiuose plyti Žaiginio miškas.

Vienas buvusių dvaro pastatų (Svirnas)

Sandrava Žaiginyje

Miestelio išdėstymas radialinio plano. Keliai į Betygalą, Šiluvą, Burbiškius, Papušynį.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1575 m. minimas Žaiginio dvaras, būta degtinės bravoro ir karčiamos. 1664 ar 1684 m. pastatyta pirmoji Žaiginio bažnyčia. 1716 m. suteikta prekybos privilegija. Dvaro savininkas Jokūbas Nagurskis 1762 m. į Žaiginį pakvietė pranciškonus, 1764–1832 m. veikė vienuolynas. 1907–1915 m. veikė privati mokykla (vėliau sudegė). II pasaulinio karo metu veikė „Keršytojo“ tarybinių partizanų būrys.

Tarybiniais laikais miestelis buvo apylinkės centru ir Žaiginio tarybinio ūkio (įkurtas 1959 m.) centrine gyvenviete.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2001 m.

1897 m.^sur.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.^[2]

1979 m.^sur.

1987 m.^[3]

2001 m.^sur.

485

114

194

313

402

422

380

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Janina Matulienė, bibliotekininkė, Kėdainių visuomenininkė.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
↑ Žaiginys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 864 psl.
↑ Žaiginys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 631 psl.