Žaiginys
 | ||
|---|---|---|
  Žaiginys |
||
| Koordinatės | 55°29′31″š. pl. 23°19′59″r. ilg. / 55.492°š. pl. 23.333°r. ilg.Koordinatės: 55°29′31″š. pl. 23°19′59″r. ilg. / 55.492°š. pl. 23.333°r. ilg. | |
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Raseinių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Šiluvos seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 335 (2011 m.) | |
 Vikiteka: |
ŽaiginysVikiteka | |
Žaiginys – miestelis Raseinių rajono šiaurės rytuose. Seniūnaitijos centras. Yra medinė Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, pastatyta 1917 m., Žaiginio Pranciškaus Šivickio pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-60055), nuo 2003 m. veikia kaimo bendruomenė „Bitupis“. Miesteliu prateka Sandrava, pietryčiuose plyti Žaiginio miškas.
Miestelio išdėstymas radialinio plano. Keliai į Betygalą, Šiluvą, Burbiškius, Papušynį.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1575 m. minimas Žaiginio dvaras, būta degtinės bravoro ir karčiamos. 1664 ar 1684 m. pastatyta pirmoji Žaiginio bažnyčia. 1716 m. suteikta prekybos privilegija. Dvaro savininkas Jokūbas Nagurskis 1762 m. į Žaiginį pakvietė pranciškonus, 1764–1832 m. veikė vienuolynas. 1907–1915 m. veikė privati mokykla (vėliau sudegė). II pasaulinio karo metu veikė „Keršytojo“ tarybinių partizanų būrys.
Tarybiniais laikais miestelis buvo apylinkės centru ir Žaiginio tarybinio ūkio (įkurtas 1959 m.) centrine gyvenviete.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||||
| 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[2] | 1979 m.sur. | 1987 m.[3] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 485 | 114 | 194 | 313 | 402 | 422 | 433 | 380 | 335 | ||
| ||||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Janina Matulienė, bibliotekininkė, Kėdainių visuomenininkė.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Žaiginys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 864 psl.
- ↑ Žaiginys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 631 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Žaiginys. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 551 psl.
- Kaimo bendruomenė „Bitupis“
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
|
ŠILUVA – 8 km | ŠAUKOTAS – 14 km Papušynys – 11 km |
| ||||||||
|
Dievogala – 15 km | ||||||||||
| Gintaučiai – 1 km Skirmantiškė – 9 km |
|||||||||||
