Žaiginys
- Apie žemės ūkio inventorių žr. Žaiginys (žemės ūkis)
| Žaiginys | ||
|---|---|---|
  Žaiginys |
||
| Koordinatės | 55°29′31″š. pl. 23°20′02″r. ilg. / 55.492°š. pl. 23.334°r. ilg.Koordinatės: 55°29′31″š. pl. 23°20′02″r. ilg. / 55.492°š. pl. 23.334°r. ilg. | |
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Raseinių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Šiluvos seniūnija | |
| Gyventojų | 281 | |
 Vikiteka |
Žaiginys | |
Žaiginys – miestelis Raseinių rajono savivaldybės šiaurės rytuose. Seniūnaitijos centras. Miestelio išdėstymas radialinio plano. Stovi medinė Žaiginio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (pastatyta 1917 m.,), veikia Žaiginio Pranciškaus Šivickio pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-60055), nuo 2003 m. veikia kaimo bendruomenė „Bitupis“. Miesteliu prateka Sandrava, pietryčiuose plyti Žaiginio miškas. Keliai į Betygalą, Šiluvą, Burbiškius, Papušynį.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vietovardis kildinamas iš žodžio žaiginys („sukartos kartys lauke pašarui ar javams džiovinti“).[2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1575 m. minimas Žaiginio dvaras, būta degtinės bravoro ir karčiamos. 1664 ar 1684 m. pastatyta pirmoji Šv. Antano Paduviečio Žaiginio bažnyčia. 1716 m. suteikta prekybos privilegija. Dvaro savininkas, Beržėnų tijūnas, Žemaitijos pakamaris Jokūbas Nagurskis 1762 m. į Žaiginį pakvietė pranciškonus, 1764–1832 m. veikė pranciškonų konventualų vienuolynas. Šis vienuolynas buvo paskutinis Žemaitijoje įsteigtas vienuolynas Abiejų Tautų Respublikos laikotarpiu. Žinoma, kad vienuolyno pastatas buvo medinis. Po 1831 m. sukilimo caro valdžia vienuolyną uždarė, 1836 m. Žaiginio bažnyčia tapo Šiluvos parapijos filija. XIX a. pabaigoje Žaiginys – Raseinių apskrities miestelis ir dvaras Šiluvos valsčiuje.[3]
1907–1915 m. veikė privati mokykla (vėliau sudegė).
LTSR metais miestelis buvo Žaiginio tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. – 1947 m. | Šiluvos valsčius | Raseinių apskritis |
| 1947–1950 m. | Žaiginio valsčiaus centras | |
| 1950–1954 m. | Žaiginio apylinkės centras | Tytuvėnų rajonas |
| 1954–1959 m. | Žalakiškių apylinkės centras | |
| 1959–1988 m. | Žaiginio apylinkės centras | Raseinių rajonas |
| 1988–1995 m. | Šiluvos apylinkė | |
| 1995– | Šiluvos seniūnija | Raseinių rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||
| 1897 m.sur. | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | 1987 m.[8] | 1989 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 485 | 114 | 194 | 313 | 402 | 422 | 433 | ||
| 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | - | - | - | - | ||
| 380 | 335 | 281 | - | - | - | - | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Janina Matulienė, bibliotekininkė, Kėdainių visuomenininkė.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Żoginie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 814 psl. (lenk.)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Žaiginys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 864 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Žaiginys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 631
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Žaiginys. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 551 psl.
- Kaimo bendruomenė „Bitupis“[neveikianti nuoroda]
- Pranciškonų konventualų „sala“ Žemaitijoje: Žaiginio vienuolyno įkūrimas XVIII a. antroje pusėje
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
ŠILUVA – 8 km | ŠAUKOTAS – 14 km Papušynys – 11 km |
| ||||||||
|
Dievogala – 15 km | ||||||||||
| Gintaučiai – 1 km Skirmantiškė – 9 km |
|||||||||||
| ||||||||||||||