Žaiginys
| Žaiginys | ||
|---|---|---|
  Žaiginys |
||
| Koordinatės | 55°29′31″š. pl. 23°20′02″r. ilg. / 55.492°š. pl. 23.334°r. ilg.Koordinatės: 55°29′31″š. pl. 23°20′02″r. ilg. / 55.492°š. pl. 23.334°r. ilg. | |
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Raseinių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Šiluvos seniūnija | |
| Gyventojų | 281 | |
 Vikiteka |
Žaiginys | |
Žaiginys – miestelis Raseinių rajono savivaldybės šiaurės rytuose. Seniūnaitijos centras. Yra medinė Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, pastatyta 1917 m., Žaiginio Pranciškaus Šivickio pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-60055), nuo 2003 m. veikia kaimo bendruomenė „Bitupis“. Miesteliu prateka Sandrava, pietryčiuose plyti Žaiginio miškas. Miestelio išdėstymas radialinio plano. Keliai į Betygalą, Šiluvą, Burbiškius, Papušynį.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vietovardis kildinamas iš žodžio žaiginỹs 'sukartos kartys lauke pašarui ar javams džiovinti'.[2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1575 m. minimas Žaiginio dvaras, būta degtinės bravoro ir karčiamos. 1664 ar 1684 m. pastatyta pirmoji Žaiginio bažnyčia. 1716 m. suteikta prekybos privilegija. Dvaro savininkas Jokūbas Nagurskis 1762 m. į Žaiginį pakvietė pranciškonus, 1764–1832 m. veikė vienuolynas. 1907–1915 m. veikė privati mokykla (vėliau sudegė). II pasaulinio karo metu veikė „Keršytojo“ tarybinių partizanų būrys.
Tarybiniais laikais miestelis buvo apylinkės centru ir Žaiginio tarybinio ūkio (įkurtas 1959 m.) centrine gyvenviete.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||
| 1897 m.sur. | 1923 m.sur.[3] | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur.[5] | 1979 m.sur.[6] | 1987 m.[7] | 1989 m.sur.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 485 | 114 | 194 | 313 | 402 | 422 | 433 | ||
| 2001 m.sur.[9] | 2011 m.sur.[10] | 2021 m.sur.[11] | - | - | - | - | ||
| 380 | 335 | 281 | - | - | - | - | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Janina Matulienė, bibliotekininkė, Kėdainių visuomenininkė.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Žaiginys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 864 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Žaiginys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 631
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Žaiginys. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 551 psl.
- Kaimo bendruomenė „Bitupis“[neveikianti nuoroda]
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
ŠILUVA – 8 km | ŠAUKOTAS – 14 km Papušynys – 11 km |
| ||||||||
|
Dievogala – 15 km | ||||||||||
| Gintaučiai – 1 km Skirmantiškė – 9 km |
|||||||||||
| ||||||||||||||