Raudonė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Raudonė
Raudone123.jpg
Raudonės panorama: vaizdas iš pilies bokšto
Raudone CoA.jpg
Raudonė
Raudonė
Koordinatės 55°06′00″š. pl. 23°07′26″r. ilg. / 55.100°š. pl. 23.124°r. ilg. / 55.100; 23.124 (Raudonė)Koordinatės: 55°06′00″š. pl. 23°07′26″r. ilg. / 55.100°š. pl. 23.124°r. ilg. / 55.100; 23.124 (Raudonė)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Jurbarko rajono savivaldybės vėliava Jurbarko rajono savivaldybė
Seniūnija Raudonės seniūnija
Gyventojų (2021) 391
Commons-logo.svg Vikiteka Raudonė
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Raudõnė
Kilmininkas: Raudõnės
Naudininkas: Raudõnei
Galininkas: Raudõnę
Įnagininkas: Raudonè
Vietininkas: Raudõnėje
Istoriniai pavadinimai lenk. Raudań

Raudonė – miestelis Jurbarko rajono savivaldybėje, 28 km į rytus nuo Jurbarko, šalia kelio  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda . Seniūnijos centras, Raudonės seniūnaitija. Garsi Raudonės pilis (XVI a.) su dideliu parku, stovi Raudonės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (pastatyta 1932 m.), veikia biblioteka, Veliuonos kultūros centro Raudonės skyrius, Raudonės bendruomenės centras, 3 prekybos įmonės, paštas (LT-74057), vaistinė, medicinos punktas.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raudonės upelis ties Raudonės miesteliu

Miestelio vardas – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo čia tekančio Raudonės upėlio (dešinysis Nemuno intakas).[2]

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Panemuniu regioninis parkas.png

Raudonė įsikūrusi Panemunių reg. parke, dešiniajame Nemuno krante, žemutinėje ir viršutinėje Nemuno terasose. Pro miestelį iš rytų į vakarus teka Raudonės upelis, kuris miestelio vakaruose pasuka pietų kryptimi ir įteka į Nemuną. Nuo Raudonės atsiveria gražios paukščių regyklos, yra pėsčiųjų takas. Dvare vyksta muzikos koncertai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Su Raudone siejama garsioji Rytprūsių legenda apie Bajerburgo mergelę.[3]

Praeityje Raudonė neturėjo nei savivaldos teisių, nei herbo, bet vietovę išgarsino Raudonės pilis, pastatyta dar XVI amžiuje. Iki XVI a. čia buvo karališkasis Raudonės dvaras, priklausė Ldk Žygimantui Augustui, vėliau kunigaikštis dvarą perleido prūsų kilmės pirkliui Krišpinui Kiršenšteinui. 1636 m. minima koplyčia, 1932 m. įrengta Raudonės bažnyčia.

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1998 m. patvirtintas Raudonės herbas. 2018 m. uždaryta Raudonės pagrindinė mokykla.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1913 m. Raudonės valsčiaus centras Kauno apskritis
19201947 m. Raseinių apskritis
19471950 m. Jurbarko apskritis
19501995 m. Raudonės apylinkės centras Jurbarko rajonas
1995 Raudonės seniūnijos centras Jurbarko rajono savivaldybė

Pilis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Raudonės pilis.

Miestelį garsina Raudonės pilis. Iš pilies bokšto viršūnės atsiveria gražios Raudonės apylinkės. Greta – senas parkas, kuriame stovėjo legendomis apipintas Gedimino ąžuolas. Netoli ąžuolo kyla nedidelis medžiais apaugęs kalnelis, Beždžionkalniu vadinamas. Legendoje sakoma, kad vienas dvarponis turėjęs beždžionėlę, kurią labai mylėjęs. Šiai mirus, ponas gražiai palaidojo ir kapo vietoje supylė kalnelį. Čia gausu poilsiui skirtų vietų – Šaulių aikštė, Draugystės kalnas, Meilės kalnas.

Parke auga sena devynių kamienų liepa. Jos šakose dviejų metrų aukštyje yra įaugęs geležinis strypas. Pagal žmonių pasakojimus Raudonės ponai čia rišdavę ir plakdavę baudžiauninkus. Raudonės parke auga ir daugiau senų įspūdingų savo išvaizda medžių: ąžuolų, kaštonų, liepų. Iš jų saugomi išskirtiniai medžiai: Gediminaičio ąžuolas, Raudonės liepa, Raudonės juodoji tuopa.

Prie tvenkinio išlikęs mūrinis malūnas. Pilies bokšte įrengta paroda, nuo kurios matomas Nemuno slėnis iš viršaus.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1801 m. ir 2021 m.
1801 m. 1859 m.[4] 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[7] 1979 m.sur.[8]
83 114 215
(dvare)
643 609 673
1981 m.[9] 1986 m.[10] 1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2011 m.sur.[13] 2021 m.sur.[14]
670 668 728 716 510 391


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 17
  3. Legendos tekstas iš Ludwig Bechstein, Deutsches Sagenbuch, Leipzig 1853 (vok.)
  4. Raudonė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. RaudonėMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 47 psl.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. RaudonėLietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 339 psl.
  10. Raudonė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 515
  11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Raudonė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 561 psl.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Blank-50px.png
Raudonėnai – 2 km
SKIRSNEMUNĖ – 18 km
JURBARKAS – 28 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
VELIUONA – 10 km