Kelmės valsčius
Išvaizda
55°38′š. pl. 22°56′r. ilg. / 55.63°š. pl. 22.93°r. ilg.
Kelmės valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: XIII a. – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Kelmė |
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė | |
Žemaitijos seniūnija | XV–XVI a. |
Rusijos imperija | |
Kauno gubernija | Raseinių apskritis (186?–1915) |
Lietuva | |
Raseinių apskritis (1919–1940) | |
Trečiasis Reichas | |
Ostlandas | Raseinių apskritis (1941–1944) |
Sovietų Sąjunga | |
Lietuvos TSR | Raseinių apskritis (1944–1947) Kelmės apskritis (1947–1950) |
Kelmės valsčius (rus. Кельменская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Kelmė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Minimas nuo XIII a., 1567 m. prijungtas prie Kražių valsčiaus. Caro laikais valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] 1947 m. dalis teritorija perduota Liolių valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 30 d., jo teritorija perduota Kelmės rajonui (9 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1877 m. | 6700 | 726 kiemai [2] | 5 seniūnijos | 148 | |
1923 m.[3] | 414 | 14 711 | 2805 | ||
1932 m. | 343 | 14711 | 18 seniūnijų [4] | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
240 | 9 apylinkės [5] |
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
---|---|---|
Daujočiai | Daujočių seniūnija | Daujočių apylinkė |
Gailiai | Gailių seniūnija | - |
Giniočiai | Giniočių seniūnija | - |
Grimziai | Grimzių seniūnija | Grimzių apylinkė |
Jogeliškė | Jogeliškės seniūnija | - |
Kerkasiai | Kerkasių seniūnija | - |
Kukečiai | Kukečių seniūnija | Kukečių apylinkė |
Kušleikiai | Kušleikių seniūnija | Kušleikių apylinkė |
Lioliai | Liolių seniūnija | - |
Maironiai | Maironių seniūnija | Maironių apylinkė |
Noruišiai | Noruišių seniūnija | Noruišių apylinkė |
Padubysys | Padubysio seniūnija | Padubysio apylinkė |
Palėpšai | Palėpšių seniūnija | Palėpšų apylinkė |
Verpena | Verpenos seniūnija | Verpenos apylinkė |
? | Kražių seniūnija | - |
? | Raseinių seniūnija | - |
? | Tauragės seniūnija | - |
? | Šiaulių seniūnija | - |
Iš viso: | 18 seniūnijų | 9 apylinkės |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1845 | Pakėvis | Antanas Medekša, 1863 m. sukilimo dalyvis | 1912 |
1880 | Pūčkoriškė | Stanislovas Jokūbauskis, kunigas | 1947 |
1904 | Jukniškė | Juozas Liaudanskis, tautodailininkas, skulptorius | 1989 |
1927 | Varvaliai | Pranas Baltrušaitis, gydytojas | |
1929 | Varvaliai | Juozas Baltrušaitis, inžinierius | |
1931 | Laugalis | Vytautas Jurevičius, karininkas | 2001 |
1934 | Notėnai | Regina Parnarauskienė, gydytoja, rezistencijos dalyvė | 2022 |
1937 | Grimzeliai | Rimantas Dichavičius, fotomenininkas | |
1937 | Dievoniai | Vytautas Dudėnas, finansininkas, politikas | |
1939 | Beržpelkis | Leonija Kulienė, agronomė | |
1940 | Liepynai | Juozas Budraitis, aktorius | |
1941 | Laukoduma | Jonas Gudmonas, grafikas | |
1942 | Jukniškė | Daliutė Ona Matulaitė, skulptorė | |
1949 | Juodlaukis | Kazys Milašius, sporto darbuotojas |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 647–661 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 50
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 649 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 656 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 51