Šimkaičių valsčius
55°14′š. pl. 23°00′r. ilg. / 55.23°š. pl. 23.00°r. ilg.
| Šimkaičių valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Šimkaičiai |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Raseinių apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Raseinių apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Raseinių apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Raseinių apskritis (1944–1950) |
Šimkaičių valsčius (rus. Шимкайцкая волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Šimkaičiai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Raseinių rajonui (12 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 5627 | 426 kiemai [2] | 4 seniūnijos | 56 | |
| 1923 m. (išsamiau) |
223 | 7921 | 1521 | 56 gyvenvietės [3] | |
| 1932 m. | 211 | 8000 | 12 seniūnijų [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
238 | 12 apylinkių [5] | |||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Birbiliškė | Birbeliškės seniūnija | Birbiliškės apylinkė |
| Bliūdžiai | Bliūdžių seniūnija | Bliūdžių apylinkė |
| Kalniškiai | Kalniškių seniūnija | Kalniškių apylinkė |
| Medininkai | Medininkų seniūnija | Medininkų apylinkė |
| Paalsys I | Paalsių I seniūnija | Paalsio apylinkė |
| Paišlynys | Paišlynių seniūnija | Paišlynio apylinkė |
| Paskynai | Paskynų seniūnija | Paskynų apylinkė |
| Pauliai | Paulių seniūnija | Paulių apylinkė |
| Rupeikiai | Rupėkių seniūnija | Rupeikių apylinkė |
| Šimkaičiai | Šimkaičių seniūnija | Šimkaičių apylinkė |
| Trakiniai | Trakinių seniūnija | Trakinių apylinkė |
| Vadžgirys | Vadžgirio seniūnija | Vadžgirio apylinkė |
| Iš viso: | 12 seniūnijų | 12 apylinkių |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1903 | Paskynai | Dzidas Budrys, ekonomistas | 1971 |
| 1910 | Paskynai | Juozas Giedraitis, karininkas | 2008 |
| 1918 | Naujakaimis | Kazys Ambrozaitis, gydytojas rentgenologas | 2015 |
| 1927 | Pabebirvys | Antanas Gedminas, tapytojas, grafikas | 1978 |
| 1930 | Bulzgeniškiai | Vytautas Girdzijauskas, rašytojas | 2019 |
| 1935 | Užraguvys | Eugenijus Ignatavičius, rašytojas, dramaturgas | 2020 |
| 1935 | Kalupiai | Juozapas Girdzijauskas, literatūrologas | 2014 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 224
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 647–661 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 108
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 651 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 659–660 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 111