Jurbarko valsčius
55°05′š. pl. 22°46′r. ilg. / 55.08°š. pl. 22.77°r. ilg.
| Jurbarko valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XV a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Jurbarkas |
 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė | |
| Žemaitijos seniūnija | (XV–XVI a.) |
 Rusijos imperija | |
| Kauno gubernija | Raseinių apskritis (186?–1915) |
 Lietuva | |
| Raseinių apskritis (1919–1940) | |
 Nacistinė Vokietija | |
| Ostlandas | Raseinių apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga | |
| Lietuvos TSR | Raseinių apskritis (1944–1947) Jurbarko apskritis (1947–1950) |
Jurbarko valsčius (rus. Юрбургская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje, dešiniajame Nemuno krante. Centras – Jurbarkas. 2018 m. išleista Jurbarko valsčiaus kronika.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčius minimas dar 1561 m. Atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[2] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Jurbarko rajonui (16 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 6417 | 984 kiemai [3] | 5 seniūnijos | 60 | |
| 1923 m. (išsamiau) | 324 | 10.344 | 2001 | 79 gyvenvietės [4] | |
| 1932 m. | 330 | 12215 | 15 seniūnijų [5] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) | 326 | 16 apylinkių [6] | |||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XIX a. valsčiaus kaimai skirstėsi į 5 seniūnijas. Ši sistema buvo nustatyta 1872 m. Tos seniūnijos ne tik teritoriškai, bet ir priklausomybe – vienos priklausė valstybei, kitos žemvaldžiams bajorams (iki valstiečių reformos).[8]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[9] | Apylinkė, 1949 m.[10] |
|---|---|---|
| Antkalniškiai | Antkalniškių seniūnija | Antkalniškių apylinkė |
| Bandzinai I | Bandzinų seniūnija | - |
| Girdžiai | Girdžių seniūnija | Girdžių apylinkė |
| Jokūbaičiai I | Jokubaičių seniūnija | Jokūbaičių apylinkė |
| Kuturiai | Kuturių seniūnija | Kuturių apylinkė |
| Lukšiai | Lukšių seniūnija | Lukšių apylinkė |
| Meškininkai | Meškininkų seniūnija | Meškininkų apylinkė |
| Paantvardys | Pantvardžių seniūnija | Paantvardžio apylinkė |
| Pašventys | Pašvenčių seniūnija | Pašvenčio apylinkė |
| Rotuliai | - | Rotulių apylinkė |
| Skirsnemunė | Skirsnemunės seniūnija | Skirsnemunės apylinkė |
| Skirsnemuniškiai I | Skirsnemuniškių seniūnija | Skirsnemuniškių apylinkė |
| Smukučiai | Smukučių seniūnija | Smukučių apylinkė |
| Švendriškiai | Švendriškių seniūnija | Švendriškių apylinkė |
| Vertimai | - | Vertimų apylinkė |
| Žindaičiai | Žindaičių seniūnija | Žindaičių apylinkė |
| Žiobrininkai | Žiobrininkų seniūnija | Žiobrininkų apylinkė |
| Iš viso: | 15 seniūnijų | 16 apylinkių |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Jurbarko miesto ir valsčiaus kronika, 1918-1940 metai. – Vilnius, Margi raštai, 2018. Parengė Arnoldas Piročkinas.
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 201
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 647–661 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 28
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 649 psl.
- ↑ Galime didžiuotis Jurbarko miesto istorija. Archyvuota kopija 2021-10-27 iš Wayback Machine projekto. 2012-04-10, Jkgg.lt (tikrinta 2021-10-27).
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 655–656 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 29
- ↑ Anapilin išėjo žinoma JAV lietuvių dainininkė, kraštietė Aldona Stempuženė. Mūsų Laikas. 2023-07-28. Nuoroda tikrinta 2023-07-31.