Šiluvos valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šiluvos valsčius
Laikotarpis: XIX a.1950 m.
Lithuania adm location map.svg
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Šiluva
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Raseinių apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Raseinių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Raseinių apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Raseinių apskritis (1944–1950)

Šiluvos valsčius (rus. Шидловская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje, prie Dubysos. Centras – Šiluva.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] 1947 m. dalis teritorija perduota naujiems Liolių valsčiui ir Žaiginio valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Tytuvėnų rajonui (8 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 6236 752 kiemai [2] 5 seniūnijos 115
1923 m.[3] 386 10.261 2217
1949-01-01
(išsamiau)
271 8 apylinkės [4]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Apylinkė, 1949 m.[5]
Bulavėnai Bulavėnų apylinkė
Kepurninkai Kepurninkų apylinkė
Lyduvėnai Lyduvėnų apylinkė
Medsodžiai Medsodžių apylinkė
Pyragiai Pyragių apylinkė
Šiluva Šiluvos apylinkė
Tverijoniškė Tverijoniškės apylinkė
Zopelskiai Zopelskių apylinkė
Iš viso: 8 apylinkės

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1852 Šunkepiai Juozas Karabinas, knygnešys, daraktorius 1936
1862 Pasandravys Jonas Mačiulis-Maironis, kunigas, poetas 1932
1863 Padubysys Antanas Martusevičius, karininkas 1944
1870 Seimeniškiai Vaclovas Bielskis, knygnešys, visuomenės veikėjas 1938
1877 Zopelskiai Petras Šniukšta, karininkas 1952
1901 Pasandravys Bronius Elsbergas, architektas 1998
1924 Žalakiškiai Elena Grinienė, maisto technologė
1938 Tverjoniškės Marijona Kušleikaitė, biologė

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 108
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 110–111