Šiluvos valsčius
55°32′š. pl. 23°13′r. ilg. / 55.53°š. pl. 23.22°r. ilg.
| Šiluvos valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Šiluva |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Raseinių apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Raseinių apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Raseinių apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Raseinių apskritis (1944–1950) |
Šiluvos valsčius (rus. Шидловская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje, prie Dubysos. Centras – Šiluva.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] 1947 m. dalis teritorijos buvo perduota atkurtam Liolių valsčiui ir naujam Žaiginio valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Tytuvėnų rajonui (8 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 6236 | 752 kiemai [2] | 5 seniūnijos | 115 | |
| 1923 m. (išsamiau) |
386 | 10 261 | 2217 | 201 gyvenvietė [3] | |
| 1932 m. | 299 | 10900 | 14 seniūnijų [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
271 | 8 apylinkės [5] | |||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Bulavėnai | Bulavėnų seniūnija | Bulavėnų apylinkė |
| Gumbinė | Gumbinės seniūnija | - |
| Kepurninkai | Kepurninkų seniūnija | Kepurninkų apylinkė |
| Lyduvėnai | Lydavėnų seniūnija | Lyduvėnų apylinkė |
| Maižiškiai | Maižiškių seniūnija | - |
| Medsodžiai | Medsodžių seniūnija | Medsodžių apylinkė |
| Pyragiai | Pyragių seniūnija | Pyragių apylinkė |
| Reksčiai | Rėkščių seniūnija | - |
| Šiluva | Šiluvos seniūnija | Šiluvos apylinkė |
| Tverijoniškė | Tverijoniškės seniūnija | Tverijoniškės apylinkė |
| Vaikštaičiai | Vaikštaičių seniūnija | - |
| Vainotiškiai | Vainotiškių seniūnija | - |
| Zopelskiai | Zopelskių seniūnija | Zopelskių apylinkė |
| Žaiginys | Žaiginio seniūnija | - |
| Iš viso: | 14 seniūnijų | 8 apylinkės |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1852 | Šunkepiai | Juozas Karabinas, knygnešys, daraktorius | 1936 |
| 1862 | Pasandravys | Jonas Mačiulis-Maironis, kunigas, poetas | 1932 |
| 1863 | Padubysys | Antanas Martusevičius, karininkas | 1944 |
| 1870 | Seimeniškiai | Vaclovas Bielskis, knygnešys, visuomenės veikėjas | 1938 |
| 1877 | Zopelskiai | Petras Šniukšta, karininkas | 1952 |
| 1901 | Pasandravys | Bronius Elsbergas, architektas | 1998 |
| 1924 | Žalakiškiai | Elena Grinienė, maisto technologė | |
| 1938 | Tverjoniškės | Marijona Kušleikaitė, biologė | |
| 1944 | Leonava | Dalia Teišerskytė, žurnalistė, poetė | 2023 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 220
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 647–661 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 108
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 651 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 658–659 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 110–111