Skirsnemunė
 | ||
|---|---|---|
| ||
  Skirsnemunė |
||
| Koordinatės | 55°05′38″š. pl. 22°54′11″r. ilg. / 55.094°š. pl. 22.903°r. ilg.Koordinatės: 55°05′38″š. pl. 22°54′11″r. ilg. / 55.094°š. pl. 22.903°r. ilg. | |
| Apskritis |  Tauragės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Jurbarko rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Skirsnemunės seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 772 (2011 m.) | |
 Vikiteka: |
SkirsnemunėVikiteka | |
Skirsnemunė – kaimas Jurbarko rajone, dešiniajame Nemuno krante, prie kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda . Seniūnijos centras.
Stovi mūrinė Skirsnemunės Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1903 m.), koplytėlė, medinė Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia (nuo 1849 m.), veikia muziejus, J. Baltrušaičio pagrindinė mokykla (su kraštotyros muziejumi), biblioteka, Jurbarko kultūros centro Skirsnemunės skyrius, paštas (LT-74063), kaimo bendruomenė (nuo 2003 m.). Seniau čia buvo Skirsnemunės piliakalnis. Šalia Skirsnemunės yra pilis ir parkas, Bisenės istorinė piliavietė.
Šalia kaimo yra kreidos ir mergelio telkinys.
Turinys
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Minima nuo XIII a., kadaise čia buvo gynybinė pilis, vėliau – valdovo dvaras. 1313 m. priešingame Nemuno krante kryžiuočiai pastatė Kristmemelio pilį, o šiapus stovėjo Bisenės pilis. 1328 m. užfiksuotas žemės drebėjimas. 1431 m. Ldk Švitrigaila ir Vokiečių ordino magistras Paulis Rusdorfas sudarė Skirsnemunės sutartį.
XV a. minimas Skirsnemunės dvaras, XVI a. – miestelis, turėjęs turgų ir prekymečių privilegijas, nuo 1523 m. minima Skirsnemunės bažnyčia. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Skirsnemunę užrašė Barborai Radvilaitei. [3]
Laisvojo miesto teises ir herbą 1792 m. gegužės 12 d. suteikė Stanislovas Augustas, tačiau po kelių mėnesių krašte nugalėjo rusų palaikomi miestų reformos priešininkai ir savivalda buvo panaikinta. Vietos gyventojai bandė priešintis, reikalavo grąžinti teises, tačiau bergždžiai.
1808, 1818 ir 1875 m. Skirsnemunė kentėjo nuo gaisrų. 1849 m. Žvyriuose, kur gyveno vokiečių amatininkai, prekiautojai ir dvarų tarnautojai, kairiajame Talkoto upelio krante pastatyta Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia. Tarpukariu Skirsnemunėje veikė žemės ūkio mašinų dirbtuvė, pieninė, smulkaus kredito draugija, iki II pasaulinio karo pradėtas statyti pirmasis Lietuvoje cemento fabrikas. Pokariu veikė Lietuvos partizanų Jurbarko grupės skyrius.[4]
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė Kauno „Kaspino“ tekstilės ir galanterijos fabriko cechas. Dar 1970 m. turėjo miestelio statusą, tačiau vėliau jo neteko.
2002 m. patvirtintas Skirsnemunės herbas. [5]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XV–XVI a. | Skirsnemunės valsčiaus centras | ? |
| 1919 m. | Raseinių apskritis | |
| 1923?–1947 m. | Jurbarko valsčius | |
| 1947–1950 m. | Jurbarko apskritis | |
| 1950–1995 m. | Skirsnemunės apylinkė (1950–1954 ir 1963–1995 m. jos centras) | Jurbarko rajonas |
| 1995– | Skirsnemunės seniūnijos centras | Jurbarko rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Spėjama, kad Skirsnemunė yra Christmemel pilies, stovėjusios priešingame Nemuno krante, modifikuotas vertinys: sandas Christ- buvo adaptuotas pagal apytikrį skambėjimą, o Memel vokiškai reiškia „Nemunas“.
Kita versija byloja, kad senovėje čia „skyrėsi“ Nemunas, upės vagoje buvusi didelė sala su pievomis ir ganyklomis. Ji tęsėsi nuo Šilinės iki Skirsnemunės.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||
| 1868 m.*[1] | 1897 m.sur. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 497 | 1 409 | 717 | 707 | 439 | 479 | 538 | ||
| 1980 m. | 1987 m.[6] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | - | - | ||
| 494 | 464 | 634 | 905 | 772 | - | - | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Gedgaudai, bajorų giminė
- Mikalojus Gadliauskas (1818–1890), rašytojas, vertėjas, liaudies gydytojas
- Jurgis Baltrušaitis (1873–1944), poetas, eseistas, vertėjas, diplomatas
- Vytautas Urbanavičius (g. 1935), archeologas
- Juvencijus Deikus (g. 1938), Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Скирстымоне. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 620 psl. (rus.)
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.
- ↑ Skirsnemunė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=169281
- ↑ Skirsnemunė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 26 psl.
- Skirsnemunė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 594 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
|
| ||||||||||
| Skirsnemuniškiai III – 2 km JURBARKAS – 10 km |
|
Švendriškiai – 4 km RAUDONĖ – 18 km | |||||||||
Eržvilkas · Girdžiai · Juodaičiai · Jurbarkai · Jurbarkas · Raudonė · Seredžius · Skirsnemunė · Smalininkai · Stakiai · Šimkaičiai · Vadžgirys · Veliuona · Viešvilė
