Skirsnemunė
| Skirsnemunė | ||
|---|---|---|
| ||
  Skirsnemunė |
||
| Koordinatės | 55°05′38″š. pl. 22°54′14″r. ilg. / 55.094°š. pl. 22.904°r. ilg.Koordinatės: 55°05′38″š. pl. 22°54′14″r. ilg. / 55.094°š. pl. 22.904°r. ilg. | |
| Apskritis |  Tauragės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Jurbarko rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Skirsnemunės seniūnija | |
| Gyventojų | 724 | |
 Vikiteka |
Skirsnemunė | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Скирстымоне[2] | |
Skirsnemunė – kaimas Jurbarko rajono savivaldybėje, 9 km į rytus nuo Jurbarko, dešiniajame Nemuno krante, prie kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda . Seniūnijos centras. Stovi mūrinė Skirsnemunės Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1903 m.), koplytėlė, medinė Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia (nuo 1849 m.), veikia muziejus, Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinė mokykla (su kraštotyros muziejumi), biblioteka, Jurbarko kultūros centro Skirsnemunės skyrius, paštas (LT-74063), kaimo bendruomenė (nuo 2003 m.). Seniau čia buvo Skirsnemunės piliakalnis. Šalia Skirsnemunės yra pilis ir parkas, Bisenės istorinė piliavietė.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Spėjama, kad Skirsnemunė yra Christmemel pilies, stovėjusios priešingame Nemuno krante, modifikuotas vertinys: sandas Christ- buvo adaptuotas pagal apytikrį skambėjimą, o Memel vokiškai reiškia „Nemunas“.
Kita versija byloja, kad senovėje čia „skyrėsi“ Nemunas, upės vagoje buvusi didelė sala su pievomis ir ganyklomis. Ji tęsėsi nuo Šilinės iki Skirsnemunės.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šalia kaimo yra kreidos ir mergelio telkinys. Iki XX a. vidurio stūksojo Skirsnemunės piliakalnis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Minima nuo XIII a., kadaise čia buvo gynybinė pilis, vėliau – valdovo dvaras. 1313 m. priešingame Nemuno krante kryžiuočiai pastatė Kristmemelio pilį, o šiapus stovėjo Bisenės pilis. 1328 m. užfiksuotas žemės drebėjimas. 1431 m. Ldk Švitrigaila ir Vokiečių ordino magistras Paulis Rusdorfas sudarė Skirsnemunės sutartį.
XV a. minimas Skirsnemunės dvaras, XVI a. – miestelis, turėjęs turgų ir prekymečių privilegijas, nuo 1523 m. minima Skirsnemunės bažnyčia. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Skirsnemunę užrašė Barborai Radvilaitei.[3] Laisvojo miesto teises ir herbą 1792 m. gegužės 12 d. suteikė Stanislovas Augustas, tačiau po kelių mėnesių krašte nugalėjo rusų palaikomi miestų reformos priešininkai ir savivalda buvo panaikinta. Vietos gyventojai bandė priešintis, reikalavo grąžinti teises, tačiau bergždžiai.
1808, 1818 ir 1875 m. Skirsnemunė kentėjo nuo gaisrų. 1849 m. Žvyriuose, kur gyveno vokiečių amatininkai, prekiautojai ir dvarų tarnautojai, kairiajame Talkoto upelio krante pastatyta Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia. XIX a. Skirsnemunė – miestelis Raseinių apskrities Jurbarko valsčiuje.[4]
XX a. tarpukariu Skirsnemunėje veikė žemės ūkio mašinų dirbtuvė, pieninė, smulkaus kredito draugija, iki II pasaulinio karo pradėtas statyti pirmasis Lietuvoje cemento fabrikas. Pokariu veikė Lietuvos partizanų Jurbarko grupės skyrius.[5]
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė Kauno „Kaspino“ tekstilės ir galanterijos fabriko cechas. Dar 1970 m. turėjo miestelio statusą, tačiau vėliau jo neteko.
2002 m. patvirtintas Skirsnemunės herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XV–XVIII a. | Skirsnemunės valsčiaus centras | ? |
| XIX a. | Jurbarko valsčius | Raseinių apskritis |
| 1919 m. | Skirsnemunės valsčiaus centras | |
| 1923?–1947 m. | Jurbarko valsčius | |
| 1947–1950 m. | Jurbarko apskritis | |
| 1950–1995 m. | Skirsnemunės apylinkė (1950–1954 ir 1963–1995 m. jos centras) | Jurbarko rajonas |
| 1995– | Skirsnemunės seniūnijos centras | Jurbarko rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||
| 1868 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1902 m.[6] | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur. | 1979 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 497 | 1 409 | 717 | 707 | 439 | 479 | 538 | ||
| 1980 m. | 1987 m.[10] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | - | ||
| 494 | 464 | 634 | 905 | 772 | 724 | - | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Gedgaudai, bajorų giminė
- Mikalojus Gadliauskas (1818–1890), rašytojas, vertėjas, liaudies gydytojas
- Jurgis Baltrušaitis (1873–1944), poetas, eseistas, vertėjas, diplomatas
- Aldona Butkutė-Stempužienė (1926-?), JAV lietuvių dainininkė, operos solistė
- Vytautas Urbanavičius (g. 1935), archeologas
- Juvencijus Deikus (g. 1938), Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 620 psl.
- ↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 123
- ↑ Skirstymoń. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 677 psl. (lenk.)
- ↑ Skirsnemunė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Skirsnemunė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 26
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Skirsnemunė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 594 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Bendruomenės svetainė Archyvuota kopija 2008-10-14 iš Wayback Machine projekto.
- Istorija ir žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
- Miesteliai.lt Archyvuota kopija 2009-07-19 iš Wayback Machine projekto.
| |||||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
| ||||||||||
| Skirsnemuniškiai III – 2 km JURBARKAS – 10 km |
|
Švendriškiai – 4 km RAUDONĖ – 18 km | |||||||||
