Skirsnemunė

Skirsnemunė

Koordinatės

55°05′38″š. pl. 22°54′11″r. ilg. / 55.094°š. pl. 22.903°r. ilg.Koordinatės: 55°05′38″š. pl. 22°54′11″r. ilg. / 55.094°š. pl. 22.903°r. ilg.

Apskritis

Tauragės apskritis

Savivaldybė

Jurbarko rajono savivaldybė

Seniūnija

Skirsnemunės seniūnija

Gyventojų skaičius

772 ^{(2011 m.)}

Vikiteka:

SkirsnemunėVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)^[1]
Vardininkas:	Skir̃snemunė
Kilmininkas:	Skir̃snemunės
Naudininkas:	Skir̃snemunei
Galininkas:	Skir̃snemunę
Įnagininkas:	Skir̃snemune
Vietininkas:	Skir̃snemunėje

rus. Скирстымоне^[2]

Skirsnemunė – kaimas Jurbarko rajone, dešiniajame Nemuno krante, prie kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda . Seniūnijos centras.

Stovi mūrinė Skirsnemunės Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1903 m.), koplytėlė, medinė Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia (nuo 1849 m.), veikia muziejus, J. Baltrušaičio pagrindinė mokykla, biblioteka, Jurbarko kultūros centro Skirsnemunės skyrius, paštas (LT-74063), kaimo bendruomenė (nuo 2003 m.). Seniau čia buvo Skirsnemunės piliakalnis. Šalia Skirsnemunės yra pilis ir parkas, Bisenės istorinė piliavietė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minima nuo XIII a., kadaise čia buvo gynybinė pilis, vėliau – valdovo dvaras. 1313 m. priešingame Nemuno krante kryžiuočiai pastatė Kristmemelio pilį, o šiapus stovėjo Bisenės pilis. 1328 m. užfiksuotas žemės drebėjimas. 1431 m. Ldk Švitrigaila ir Vokiečių ordino magistras Paulis Rusdorfas sudarė Skirsnemunės sutartį.

Skirsnemunės (Žvyrių) evangelikų liuteronų bažnyčia

XV a. minimas Skirsnemunės dvaras, XVI a. – miestelis, turėjęs turgų ir prekymečių privilegijas, nuo 1523 m. minima Skirsnemunės bažnyčia. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Skirsnemunę užrašė Barborai Radvilaitei. ^[3]

Laisvojo miesto teises ir herbą 1792 m. gegužės 12 d. suteikė Stanislovas Augustas, tačiau po kelių mėnesių krašte nugalėjo rusų palaikomi miestų reformos priešininkai ir savivalda buvo panaikinta. Vietos gyventojai bandė priešintis, reikalavo grąžinti teises, tačiau bergždžiai.

1849 m. Žvyriuose, kur gyveno vokiečių amatininkai, prekiautojai ir dvarų tarnautojai, kairiajame Talkoto upelio krante pastatyta Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia.

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė Kauno „Kaspino“ tekstilės ir galanterijos fabriko cechas. Dar 1970 m. turėjo miestelio statusą, tačiau vėliau jo neteko.

2002 m. patvirtintas Skirsnemunės herbas. ^[4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV–XVI a.	Skirsnemunės valsčiaus centras	?
1919 m.	Skirsnemunės valsčiaus centras	Raseinių apskritis
1923?–1947 m.	Jurbarko valsčius	Raseinių apskritis
1947–1950 m.	Jurbarko valsčius	Jurbarko apskritis
1950–1995 m.	Skirsnemunės apylinkė (1950–1954 ir 1963–1995 m. jos centras)	Jurbarko rajonas
1995–	Skirsnemunės seniūnijos centras	Jurbarko rajono savivaldybė

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spėjama, kad Skirsnemunė yra Christmemel pilies, stovėjusios priešingame Nemuno krante, modifikuotas vertinys: sandas Christ- buvo adaptuotas pagal apytikrį skambėjimą, o Memel vokiškai reiškia „Nemunas“.

Kita versija byloja, kad senovėje čia „skyrėsi“ Nemunas, upės vagoje buvusi didelė sala su pievomis ir ganyklomis. Ji tęsėsi nuo Šilinės iki Skirsnemunės.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2011 m.

1868 m.*^[2]

1970 m.^sur.

1980 m.

1987 m.^[5]

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

497

479

494

464

905

772

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gedgaudai, bajorų giminė
Mikalojus Gadliauskas (1818–1890), rašytojas, vertėjas, liaudies gydytojas
Jurgis Baltrušaitis (1873–1944), poetas, eseistas, vertėjas, diplomatas
Vytautas Urbanavičius (g. 1935), archeologas
Juvencijus Deikus (g. 1938), Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.