Lioliai
Kitos reikšmės – Lioliai (reikšmės).
| Lioliai | ||
|---|---|---|
| ||
  Lioliai |
||
| 55°33′32″š. pl. 22°57′00″r. ilg. / 55.559°š. pl. 22.950°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Šiaulių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kelmės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Liolių seniūnija | |
| Gyventojų | 396 | |
 Vikiteka |
Lioliai | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Ляле[2] | |
Lioliai – miestelis Kelmės rajono savivaldybėje, 9 km į pietus nuo Kelmės, prie senojo kelio 3503 Paraseinys–Alėjai–Lioliai–Kelmė . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Liolių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia (pastatyta 1768 m.), veikia Liolių pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-86017), senelių namai, kultūros namai, ambulatorija. Į pietryčius nuo miestelio stūkso Liolių piliakalnis.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lioliai – asmenvardinis vietovardis, kildinamas nuo asmenvardžio Liolys, Liolis daugiskaitos.[3]
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lioliai įsikūrę Rytų Žemaičių plynaukštėje, dešiniojo Dubysos intako Dratvens upės krante.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Į pietryčius nuo Liolių yra I tūkstantmečio I pusės Gaučiškės piliakalnis (Liolių piliakalnis, Vainikė, Vainikės kalnas). Nuo XV a. žinomas Liolių dvaras. 1508 m. Liolių dvaro savininkas Mykolas Viekavičius gavo didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo leidimą aplink dvarą kurti miestą, rengti turgus ir laikyti smukles. Pirmąją Liolių bažnyčią Mykolas Viekavičius pastatydino 1522 m. XVI a. antroje pusėje – 1628 m. ją buvo pasisavinę evangelikai reformatai. 1709–1710 m. maru išmirė visi Liolių gyventojai, XVIII a. miestelis sunyko. XIX a. pabaigoje Lioliai – miestelis ir dvaras Raseinių apskrities Kelmės valsčiuje.[4]
1908 m. įsteigtas Lietuvių katalikių moterų draugijos skyrius, turėjęs savo arbatinę ir senelių prieglaudą. Po Antrojo pasaulinio karo miestelio apylinkėse veikė Vėgėlės rinktinės (vėliau Žebenkšties rinktinė) J. Venclausko–Gritėno (slap. Baronas, Kalnietis) vadovaujama Lietuvos partizanų kuopa. 1950–1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė. 1946 m. įkurta biblioteka.
1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 2009 m. patvirtintas Liolių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1508 m. | Viduklės valsčius | ? |
| XIX a. – 1915 m. | Kelmės valsčius | Raseinių apskritis |
| 1919–1920 m. | Liolių valsčiaus centras | |
| 1920–1947 m. | Kelmės valsčius | |
| 1947–1950 m. | Liolių valsčiaus centras | Kelmės apskritis |
| 1950–1995 m. | Liolių apylinkės centras | Kelmės rajonas |
| 1995– | Liolių seniūnijos centras | Kelmės rajono savivaldybė |
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Medinė barokinė Liolių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia, pastatyta 1768 m., manoma, 1878 m. pristatytas bokštas. Bažnyčios viduje yra medinis barokinis Didysis altorius su skulptūromis (XVIII a. pradžia), medinė sakykla (XIX a.), paveikslų („Švč. Mergelė Marija, krikščionių globėja“ XVIII a., „Švč. Mergelės Marijos pasirodymas šv. Kazimierui“ XIX a. pradžia), du žalvariniai varpai (vienas išlietas 1734 m., meistras A. Dorlingas, kitas – 1796 m.).
- Bažnyčios šventoriuje – medinė trijų tarpsnių su akmenų mūro pagrindu varpinė, 1857 m.
- Medinė kapinių koplyčia, 1853 m.
- Koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu ir skulptūra, statytas XIX a. pabaigoje.
- Paminklas Lietuvos partizanams, pastatytas 1995 m.[5]
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||
| 1841 m. | 1867 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1902 m.[6] | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 268 | 264 | 264 | 378 | 262 | 187 | 278 | ||
| 1979 m.sur.[10] | 1980 m.[11] | 1986 m.[12] | 1989 m.sur.[13] | 2001 m.sur.[14] | 2011 m.sur.[15] | 2021 m.sur.[16] | ||
| 339 | 400 | 479 | 483 | 544 | 485 | 396 | ||
| ||||||||
| ||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 127 psl.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Lale (2, 3). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 209 psl. (lenk.)
- ↑ Lioliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 425 psl.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lioliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 445 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Lioliai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 41 psl.
- ↑ Vaclovas Rimkus ir kt. Lioliai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 619
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Algimantas Semaška. Kelionių vadovas po Lietuvą. – V.: Algimantas, 2000. ISBN 9986-509-50-5
- Lioliai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 532 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Žemėlapiai Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
| ||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
KELMĖ – 9 km Dikšiai – 6 km |
TYTUVĖNAI – 19 km Maironiai – 9 km |
| ||||||||
|
|||||||||||
| Kerkasiai – 7 km Viduklės GS – 19 km |
Šienlaukis – 12 km RASEINIAI – 24 km | ||||||||||
