Veiviržėnai

Veiviržėnai
Veiviržėnų bažnyčia su varpine
Veiviržėnai
Koordinatės	55°36′11″š. pl. 21°35′31″r. ilg.
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija	Veiviržėnų seniūnija
Gyventojų skaičius	840 (2011 m.)
Vikiteka	VeiviržėnaiVikiteka
* lenk. Wewirzany, rus. Вевирраны
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Veivìržėnai Kilmininkas: Veivìržėnų Naudininkas: Veivìržėnams Galininkas: Veivìržėnus Įnagininkas: Veivìržėnais Vietininkas: Veivìržėnuose

Veiviržėnai – miestelis Klaipėdos rajone, abipus Veiviržo (Minijos kairysis intakas). Seniūnijos ir Seniūnaitijos centras. Miestelis radialinio plano, yra 16 gatvių. Keliai veda į Endriejavą, Švėkšną, Priekulę, Vėžaičius.

Miestelyje yra Veiviržėnų gimnazija (nuo 2005 m.), gimnazijos istorijos muziejus, seniūnija, Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (Romos katalikų) ir varpinė, parapijos kapinės su koplyčia (1791 m.), paštas (LT-96026), ambulatorija, vaistinė, policijos įgaliotinio būstinė, individualios veterinarijos, medžio apdirbimo įmonės, J. Lankučio viešosios bibliotekos filialas, kavinė, baras, prekybos centras, parduotuvė ir kt.

Stūkso Veiviržėnų piliakalnis. Archeologiniai radiniai: geležiniai ir žalvariniai dirbiniai (VIII-IX a. žalvarinė apyrankė laikoma Kauno istorijos muziejuje), monetų (Abiejų Tautų Respublikos, XVII a. 2-oji pusė) ir papuošalų lobis (dalis radinių saugoma M. K. Čiurlionio dailės muziejuje).

Veiviržėnuose didžiausia šventė – Šv. Marijos Magdalenos atlaidai (vyksta liepos mėn. pabaigoje).

Istorija

Paminklas. 200 metų jubiliejus, kai Veiviržėnams suteikta Magdeburgo teisė

Paminklas Veiviržėnams 500 metų jubiliejaus proga

Istoriniuose šaltiniuose minimi nuo XIII a. XV a. minimas Veiviržėnų dvaras, 1511 m. – Veiviržėnų kaimas. 1565 m. Veiviržėnų kaime buvo 20 šeimų, kurie turėjo 14 valakų (299 ha) žemės. 1639 m. pastatyta pirmoji Veiviržėnų bažnyčia (buvo Rietavo parapijos filija).

Veiviržėnai miesteliu pirmą kartą paminėti 1641 m.; 1661 m. Veiviržėnuose buvo aštuonios, 1725 m. (minimos keturios gatvės) – 14, 1737 m. – 28 (viena priklausė žydams) sodybos (dūmai). 1754 m. Augustas III Veiviržėnams suteikė teisę rengti savaitinį turgų, o nuo 1767 m. – dar keturis prekymečius (muges). 1767 m. grafas Oginskis, prie savo arklių keityklos, bažnyčiai padovanojo žemės sklypą kuriame buvo pastatyta nauja šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčia, kuri 1795 m. tapo parapijine. 1784 m. Veiviržėnuose buvo 62 sodybos (23 priklausė žydams), žydų sinagoga, prieglauda.

1792 m. Veiviržėnai gavo Magdeburgo teises ir herbą. 1800 m. prie bažnyčios pastatyta špitolė. XIX a. Veiviržėnuose veikė parapinė mokykla (1804-1861 m.), rusiška valdinė pradžios mokykla (nuo 1869 m.), žydų mokykla, žydų sinagoga, katalikų bažnyčia, valsčiaus valdyba (nuo 1861 m.), valsčiaus teismas, vaistinė (nuo 1889 m.), lentpjūvė, vandens malūnas, bravoras-spiritinė, raščių, kalvių ir kt. dirbtuvėlės, karčema, valdiška degtinės parduotuvė (įst. 1897 m.), kelios žydų krautuvėlės. 1848 m. Veiviržėnai nukentėjo nuo choleros epidemijos.

XX a. pradžioje Veiviržėnuose atidaryta pirmoji lietuvio Jurjono krautuvė ir viešbutėlis; 1909 m. įsteigtas paštas, 1910 m. atidarytas Blaivybės draugijos skyrius, įkurta vartotojų bendrovė, 1911 m. įkurta skolinamoji-taupomoji kasa, 1912 m. pastatytas naujas medinis pradžios mokyklos pastatas, 1913 m. pastatyti parapijos namai su sale, arbatine, parduotuve ir knygynėliu. Tarpukaryje Veiviržėnai turėjo katalikų bažnyčią, sinagogą, valsčiaus savivaldybę, policijos nuovadą, 4 skyrių pradžios valdišką mokyklą (nuo 1932 m. penkių skyrių), žydų privačią mokyklėlę (1930 m. prijungta prie valdiškos), dvi lentpjūves, sveikatos ir veterinarijos punktus, knygyną, skaityklą, parapijos biblioteką, keletą malūnų, garinę pieninę (pastatyta 1929 m.), kooperatyvą, keliolika parduotuvių, amatininkų dirbtuvių; veikė Blaivybės draugijos skyrius, pavasarininkų kuopa, šaulių organizacija, gaisrininkų komanda. 1937 m. Veiviržėnai labai nukentėjo nuo gaisro, liko tik kelios etnografinės sodybos, bažnyčia ir kapinių koplyčia.

Nepriklausomybės paminklas Veiviržėnuose

1941 m. ištremti darbininkas Antanas Abramavičius, mokytojai Pranas Serafinas, Vaclovas Baipšys su šeima. Antrojo pasaulinio karo pradžioje buvo subombarduota sinagoga ir keletas sodybų, sušaudyti ar išvežti visi miestelio žydai. Pokaryje vyko rezistencinis judėjimas, buvo žudomi ar tremiami nekalti žmonės; 1947 m. birželio 8 d. trumpam Veiviržėnus buvo užėmę Lietuvos partizanai.

Sovietmečiu Veiviržėnai buvo apylinkės ir „Veiviržo“ kolūkio centrinė gyvenvietė; veikė mokykla (1945-1949 m. – progimnazija, 1949-1952 m. septynmetė, nuo 1952 m. – vidurinė), ambulatorija, vaistinė (nuo 1948 m.), 25 lovų ligoninė (nuo 1949 m.), kultūros namai (nuo 1957 m.), biblioteka, vaikų darželis, pieninė, lentpjūvė, malūnas, prekybinis centras, valgykla. 1977 m. Veiviržėnai kartu su gretimais Balsėnais pripažinti geriausiai tvarkoma Lietuvos gyvenviete, o 1978 m. apdovanoti TSRS liaudies ūkio pasiekimų parodos pirmojo laipsnio diplomu.

1992 m. patvirtintas dabartinis Veiviržėnų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1565 m.	seniūnijos centras, Rietavo valsčius
1861–1919 m.	Veiviržėnų valsčiaus centras	?
1919–1947 m.		Kretingos apskritis
1947–1950 m.		Klaipėdos apskritis
1950–1959 m.	Veiviržėnų apylinkės centras	Priekulės rajonas
1959–1995 m.		Klaipėdos rajonas
1995–	Veiviržėnų seniūnijos centras	Klaipėdos rajono savivaldybė

Pavadinimo kilmė

Veiviržėnų seniūnija ir paštas.

Miestelis pavadintas pagal pro jį tekančią upę – Veiviržą, pridedant priesagą -ėnai. XX a. tarpukariu vartota vietovardžio lytis Veviržėnai.

Architektūra

Į Lietuvos Respublikos paveldo registrą įtraukti: Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, parapinių kapinių koplyčia (pastatyta 1791 m.) ir vartų kompleksas, Veiviržėnų miestelio stačiatikių senosios kapinės, miestelio ketvirtosios senosios kapinės, Veiviržėnų (Vilkių) piliakalnis su gyvenviete, koplytstulpis su skulptūromis (prie namo Jaunimo g. 8; autorius K. Piaulokas, XX a. pr.). Į Laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą įtraukti „Laisvės paminklas“ (pastatytas 1932 m., autorius Kostas Rameika), „Tremtinių paminklas“, lurdas, partizaninio ir rezistencinio judėjimo dalyvių palaidojimo vieta-kapas (paminklinis ansamblis pastatytas 1990 m., autorius Vytautas Majoras). Dailės paminklų yra bažnyčioje ir koplyčioje.

Gyventojai

Veiviržėnų kultūros namai

Klaipėdos rajono amatų centras Veiviržėnuose

2004 m. Veiviržėnų miestelyje gimė 11 naujagimių ir mirė 13 gyventojų, 2005 m., atitinkamai, – 5 ir 20.

Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m.
1833 m.	1897 m.sur.	1902 m.	1923 m.sur.	1939 m.	1959 m.sur.	1970 m.sur.
582	571	785	934	1 200	670	707
1979 m.sur.	1983 m.	1987 m.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2011 m.sur.	-
1 013	1 055	1 039	990	964	840	-
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Veiviržėnų centras

Veiviržėnuose gimė:

• Ričardas Bukys, irkluotojas, olimpietis
• Valentas Rudys, imtynininkas, daugkartinis Lietuvos čempionas
• Raimondas Leopoldas Idzelis, gamtos mokslų daktaras (VGTU)
• Regina Jonušytė, žemdirbystės mokslų daktarė
• Liudvikas Juraška, japoninių magnolijų auginimo Lietuvoje pradininkas
• Petras Lapė, inžinierius architektas
• Rachel Luria, rašytoja, žurnalistė
• Valdonė Sausaitytė-Karaliūnienė, tautodailininkė
• Teodoras Šimkevičius, technikos mokslų daktaras
• Gediminas Girdvainis, aktorius

Nuorodos

• Veiviržėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 346 psl.
• Janina Valančiūtė. Veiviržėnų bažnyčios ir parapijos istorija. UAB „Judex“, Kaunas, 2006.
• Veiviržėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.

Aplinkinės gyvenvietės
	GARGŽDAI – 21 km Brožiai – 7 km		ENDRIEJAVAS – 15 km Šukaičiai – 5 km
	Aisėnai – 7 km AGLUONĖNAI – 15 km		Balsėnai – 6 km JUDRĖNAI – 15 km
			Daukšaičiai – 6 km ŠVĖKŠNA – 12 km

Svarbiausios gyvenvietės Klaipėdos rajone

Agluonėnai | Dovilai | Endriejavas | Gargždai | Judrėnai | Kretingalė | Plikiai | Priekulė | Slengiai | Veiviržėnai | Vėžaičiai