Betygalos valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°22′š. pl. 23°22′r. ilg. / 55.36°š. pl. 23.37°r. ilg. / 55.36; 23.37

Betygalos valsčius
XIII a. – 1950 m.

Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Administracinis centras Betygala
1861–1915 m. Kauno apskritis
1919–1950 m. Raseinių apskritis

Betygalos valsčius (rus. Бетигольская волость) – valsčius, buvęs vidurio Lietuvoje, į rytus nuo Raseinių. Centras – Betygala.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius minimas nuo XIII a. 1253 m. pusę Betygalos valsčiaus karalius Mindaugas siekdamas taikos atidavė Livonijos ordinui.[1]

Carmečiu valsčius atkurtas 1861 m. XX a. tarpukariu Betygalos valsčiuje buvo 5 vandens malūnai, 2 vėjo malūnai, 1 garo malūnas, veikė 14 pradinių mokyklų, minima nemažai piliakalnių ir milžinkapių, archeologinių radinių. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Ariogalos rajonui (10 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Kiti teritoriniai vienetai Gyvenvietės
1923[2] 237 7773 1557
1949[3]
(išsamiau)
237 10 apylinkių

Apylinkės 1949 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1935 m. valsčiaus kaimai:[4]

  1. Agelaičiukų
  2. Aleknaičių
  3. Antupyčių
  4. Armoniukų
  5. Armonų
  6. Ąžuolytės
  7. Betygalos
  8. Bernotų
  9. Budraičiukų
  10. Burbiškių
  11. Butaičių
  12. Dabkaičių
  13. Dabravalės
  14. Derbutų
  15. Deržionių
  16. Didžkaimio
  17. Giedgaudų
  18. Giedvidų
  19. Ilgižių I
  20. Ilgižių II
  21. Ilgižiukų
  22. Jagučionių
  23. Jakaičių
  24. Kengių
  25. Kymantų
  26. Kudonių
  27. Kupsčių
  28. Lekavos
  29. Liktėnų
  30. Lipšiškių
  31. Maskvitų
  32. Maslausiškių
  33. Mažeikiškių
  34. Meškapiaunio
  35. Mylošaičių bažnytkaimis
  36. Montviliškių
  37. Navininkų
  38. Norgeliškių
  39. Pagrubičių
  40. Paginevio
  41. Pakalniškių I
  42. Pakalniškių II
  43. Palukščio
  44. Paliepiukų
  45. Pamukio
  46. Pikčiūnų
  47. Pirktinės
  48. Prišmantėlių
  49. Prišmantų
  50. Pročiūnų
  51. Rimgailų
  52. Rūdinės
  53. Setkainių
  54. Skirvainų
  55. Skruzdžių
  56. Smulkiškių
  57. Sokaičių
  58. Stepankaimio
  59. Šaltragio
  60. Šetkaimių
  61. Šetkaimiukų
  62. Šimkaičių
  63. Šnypaičių
  64. Tarosų
  65. Tautušių
  66. Tilindžių
  67. Ugenskų
  68. Ugionių bažnytkaimis
  69. Uturių
  70. Užpušinių
  71. Vandžių
  72. Vaškučių
  73. Zacišukų
  74. Zvegių
  75. Žemygalos
  76. Žvalionių

Dvarai:

  1. Amerika
  2. Burbiškiai
  3. Dvarviečiai
  4. Ilgižiai
  5. Liktėnai
  6. Maslausiškiai
  7. Mockūnai
  8. Paturkšlis
  9. Poškaičiai
  10. Požėčiai
  11. Skirmantiškiai
  12. Žemygala

Palivarkai:

  1. Alfredava
  2. Berteškiai
  3. Būdos
  4. Budraičiai
  5. Buniūnai
  6. Burneikiai
  7. Giedvidai
  8. Kymantmedis
  9. Leiliai
  10. Marijanava
  11. Naujalaukis
  12. Nedalė
  13. Pakirkšnovis
  14. Pažvirintis
  15. Polipis
  16. Raciai
  17. Račiškiai
  18. Semokiškiai
  19. Švelniai
  20. Uturiai

Viensėdžiai:

  1. Bernotai
  2. Dagiliukai
  3. Derlingynė
  4. Gojus
  5. Juozapynė
  6. Kairiai
  7. Kupstynė
  8. Kurmiškiai
  9. Litvinai
  10. Lukašiūnai
  11. Nugaras
  12. Padubysis
  13. Pagojukas
  14. Plumpė
  15. Strautai
  16. Šilai
  17. Toliškiai
  18. Užpelkis
  19. Valerava
  20. Vilaičiai
  21. Viskirčiai
  22. Zarosliai

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Asmuo Mirties metai
1893 Kudoniai Pranciškus Ramanauskas, vyskupas 1959
1894 Bernotai Mikas Lipčius, karininkas 1941 ar 1942
1914 Bernotai Danutė Lipčiūtė-Augienė, mokytoja, rašytoja, dramaturgė
1918.04.29 Darbutai Steponas Kosmauskas, aktorius 1985.03.25 Panevėžyje
1924 Navininkai Antanas Barauskas, inžinierius elektrikas 1999

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 17 p.
  2. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  3. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl.
  4. Betygalos valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, III t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1934-1935. T. 3: Batoras–Bohatta, XII p., 743 psl.