Betygalos valsčius
55°22′š. pl. 23°22′r. ilg. / 55.36°š. pl. 23.37°r. ilg.
| Betygalos valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIII a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Betygala |
 Rusijos imperija | |
| Kauno gubernija | Kauno apskritis (1861–1915) |
 Lietuva | |
| Raseinių apskritis (1919–1940) | |
 Nacistinė Vokietija | |
| Ostlandas | Raseinių apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga | |
| Lietuvos TSR | Raseinių apskritis (1944–1950) |
Betygalos valsčius (rus. Бетигольская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje, į rytus nuo Raseinių. Centras – Betygala.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Betygalos valsčius minimas nuo XIII a. 1253 m. pusę Betygalos valsčiaus karalius Mindaugas siekdamas taikos atidavė Livonijos ordinui.[1] Carmečiu valsčius atkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[2] XX a. tarpukariu Betygalos valsčiuje buvo 5 vandens malūnai, 2 vėjo malūnai, 1 garo malūnas, veikė 14 pradinių mokyklų, minima nemažai piliakalnių ir milžinkapių, archeologinių radinių. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Ariogalos rajonui (10 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 4261 | 283 kiemai [3] | 6 seniūnijos | 77 | |
| 1923 m. (išsamiau) | 237 | 7773 | 1557 | 131 gyvenvietė [4] | |
| 1932 m. | 230 | 8167 | 10 seniūnijos [5] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) | 237 | 10 apylinkių [6] | |||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[8] | Apylinkė, 1949 m.[9] |
|---|---|---|
| Agelaičiai | Agelaičių seniūnija | Agelaičių apylinkė |
| Berteškiai | Berteškių seniūnija | Berteškių apylinkė |
| Betygala | Betygalos seniūnija | Betygalos apylinkė |
| Ilgižiai III | Ilgižių seniūnija | Ilgižių apylinkė |
| Jakaičiai | Jakaičių seniūnija | Jakaičių apylinkė |
| Milašaičiai | Milošaičių seniūnija | Milašaičių apylinkė |
| Saugailiai | Saugailių seniūnija | Saugailių apylinkė |
| Šetkaimys | Šetkaimių seniūnija | Šetkaimio apylinkė |
| Šnipaičiai | Šnipaičių seniūnija | Šnipaičių apylinkė |
| Ugioniai | Ugionių seniūnija | Ugionių apylinkė |
| Iš viso: | 10 seniūnijų | 10 apylinkių |
Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Agelaičiukų
- Aleknaičių
- Antupyčių
- Armoniukų
- Armonų
- Ąžuolytės
- Betygalos
- Bernotų
- Budraičiukų
- Burbiškių
- Butaičių
- Dabkaičių
- Dabravalės
- Derbutų
- Deržionių
- Didžkaimio
- Giedgaudų
- Giedvidų
- Ilgižių I
- Ilgižių II
- Ilgižiukų
- Jagučionių
- Jakaičių
- Kengių
- Kymantų
- Kudonių
- Kupsčių
- Lekavos
- Liktėnų
- Lipšiškių
- Maskvitų
- Maslausiškių
- Mažeikiškių
- Meškapiaunio
- Mylošaičių bažnytkaimis
- Montviliškių
- Navininkų
- Norgeliškių
- Pagrubičių
- Paginevio
- Pakalniškių I
- Pakalniškių II
- Palukščio
- Paliepiukų
- Pamukio
- Pikčiūnų
- Pirktinės
- Prišmantėlių
- Prišmantų
- Pročiūnų
- Rimgailų
- Rūdinės
- Setkainių
- Skirvainų
- Skruzdžių
- Smulkiškių
- Sokaičių
- Stepankaimio
- Šaltragio
- Šetkaimių
- Šetkaimiukų
- Šimkaičių
- Šnypaičių
- Tarosų
- Tautušių
- Tilindžių
- Ugenskų
- Ugionių bažnytkaimis
- Uturių
- Užpušinių
- Vandžių
- Vaškučių
- Zacišukų
- Zvegių
- Žemygalos
- Žvalionių
Dvarai:
- Amerika
- Burbiškiai
- Dvarviečiai
- Ilgižiai
- Liktėnai
- Maslausiškiai
- Mockūnai
- Paturkšlis
- Poškaičiai
- Požėčiai
- Skirmantiškiai
- Žemygala
Palivarkai:
- Alfredava
- Berteškiai
- Būdos
- Budraičiai
- Buniūnai
- Burneikiai
- Giedvidai
- Kymantmedis
- Leiliai
- Marijanava
- Naujalaukis
- Nedalė
- Pakirkšnovis
- Pažvirintis
- Polipis
- Raciai
- Račiškiai
- Semokiškiai
- Švelniai
- Uturiai
Viensėdžiai:
- Bernotai
- Dagiliukai
- Derlingynė
- Gojus
- Juozapynė
- Kairiai
- Kupstynė
- Kurmiškiai
- Litvinai
- Lukašiūnai
- Nugaras
- Padubysis
- Pagojukas
- Plumpė
- Strautai
- Šilai
- Toliškiai
- Užpelkis
- Valerava
- Vilaičiai
- Viskirčiai
- Zarosliai
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1893 | Kudoniai | Pranciškus Ramanauskas, vyskupas | 1959 |
| 1894 | Bernotai | Mikas Lipčius, karininkas | 1941 ar 1942 |
| 1914 | Bernotai | Danutė Lipčiūtė-Augienė, mokytoja, rašytoja, dramaturgė | 2020 |
| 1918 | Darbutai | Steponas Kosmauskas, aktorius | 1985 |
| 1924 | Navininkai | Antanas Barauskas, inžinierius elektrikas | 1999 |
| 1935 | Rimgailai | Juozas Nekrošius, žurnalistas | 2020 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 17
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 196
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 647–661 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 108
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 648 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 654 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 108–109
- ↑ Betygalos valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, III t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1934-1935. T. 3: Batoras–Bohatta, XII p., 743 psl.