Kartlija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gruzija-orn.png
Gruzijos istorija
Abchazijos | Pietų Osetijos
Diaochi, Kolchidė, Iberija
Lazika
Bizantijos, Sasanidų imperijos
Tao-Klardžetija, Abchazija, Heretija, Kachetija, Kartlija
Seldžiukų imperija
Gruzijos aukso amžius
Mongolų imperija
Samcchė, Kachetija, Kartlija, Imeretija
Osmanų, Safavidų imperijos
Rusijos imperija
Gruzijos Demokratinė Respublika
Užkaukazės TFSR > Gruzijos TSR
Gruzija, Abchazija, Pietų Osetija
Gruzijos regionas
Kartlija ქართლი
Mcchetos vienuolynas
Tauta gruzinai
Istorinė Kartlija

Kartlija (gruzinų kalba: ქართლი Kartli) – istorinis Gruzijos regionas ir istorinė valstybė, esanti Centrinėje Gruzijoje. Jis apima dabartinės Gruzijos regionus Šida Kartlis, Kvemo Kartlis ir Mccheta-Mtianetija, įskaitant ir Pietų Osetiją. Į rytus nuo Kartlijos yra Kachetija, į šiaurę – kalnuoti regionai Erco-Tianetija, Chevija, Chevsuretija, Pšavija, Mtiuretija, į vakarus – Račia, Imeretija, į pietvakarius – Trialetija, Samcchė.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Iberijos karalystė[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Iberijos karalystė.

Kartlija kaip karalystė ir regionas susiformavo III a. pr. m. e., kuomet šiose teritorijose susiformavo gruzinų valstybė Iberija, jau tada turėjusi kitą pavadinimą Kartlija. Ji egzistavo greta Kolchidės karalystės Vakarų Gruzijoje. IV a. joje buvo introdukuota krikščionybė, čia formavosi gruzinų tautos branduolys.

Tbilisio emyratas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Tbilisio emyratas.

VII a. Kartlija nusilpo. Jos pietinėje dalyje įsitvitino arabai, kurie čia įkūrė Tbilisio emyratą. Šiaurinėje dalyje nuo IX a. įsigalėjo kaimyninė Abchazijos karalystė, o XI a. pradžioje šiaurinė Kartlija buvo prijungta prie suvienytos Gruzijos karalystės.

Suvienytos Gruzijos dalis[taisyti | redaguoti kodą]

Po XI a. II pusės seldžiukų viešpatavimo atgijusi Gruzijos valstybė 1122 m. iš musulmonų atkariavo Tbilisį, kuris tapo suvienytos Gruzijos sostine. Nuo tada Kartlija Gruzijos istorijoje vaidino centrinį vaidmenį. Tačiau tada į regioną iš šiaurės ėmė keltis osetinai, kuriuos kvietė Gruzijos karaliai, kad didintų armiją. Taip Kartlijos šiaurinėse dalyse formavosi Pietų Osetijos regionas.

Kartlijos karalystė[taisyti | redaguoti kodą]

Gruzinų valstybė
Kartlija ქართლი
Kartlijos vėliava (iš senovinio atlaso, 1745 m.)
Egzistavo: XV a.-1801 m.
Sostinė Tbilisis
Dinastija Bagrationai

XIII a. Mongolų imperija nusiaubė Kartlijos regioną, kuris tapo nuo jų priklausomas. Tačiau XV a. Kartlija iškilo kaip savarankiška karalystė ir egzistavo iki XVIII a. vidurio. Dėl augančios Safavidų Persijos hegemonijos, Kartlija priklausė nuo Persijos, buvo ekonomiškai nusilpninta ir nusiaubta.

Nepriklausomybės netekimas[taisyti | redaguoti kodą]

1762 m. dėl dinastinių ryšių Kartlija buvo suvienyta su kaimynine Kachetijos karalyste. 1801 m. ši jungtinė karalystė prijungta prie Rusijos imperijos, kur vėliau sujungta su kitomis Gruzijos sritimis. Rusijoje šis regionas sudarė dalį Tiflisio gubernijos.

Gruzijos TSR laikais Kartlijos šiaurėje buvo išskirta Pietų Osetijos Autonominė sritis, kuri po Gruzijos neriklausomybės paskelbė savo nepriklausomybę.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]