Gurija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gurija
Georgia Guria map.png
Valstybė: Gruzijos vėliava Gruzija
Administracinis centras: Ozurgetis
Rajonų skaičius: 3
Gyventojų (2005): 139 300
Plotas: 2 033 km²
Tankumas (2005): 69 žm./km²
ISO 3166-2: GE-GU
Commons-logo.svg Vikiteka: GurijaVikiteka

Gurija (gruz. გურია) yra vienas iš vakarinių Gruzijos regionų, kurios vakarinė riba yra Juodoji jūra. Regiono kodas pagal ISO 3166 – GE-GU.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gurija šiaurės vakaruose ribojasi su Samegrelu, šiaurėje – su Imeretija, Samcche-Džavachetija rytuose, Adžarija – pietuose. Vakaruose – Juodoji jūra.
Guriją sudaro trys rajonai:

  • Ozurgečio raj. (136,0 tūkst. gyv.)
  • Lančchučio raj. (39,0 tūkst. gyv.)
  • Čochataurio raj. (22,8 tūkst. gyv.)

Regione:

  • 2 miestai – Ozurgetis ir Lančchutis
  • 4 miesto tipo gyvenvietės – Urekis, Kvemo Nasakilaris, Laituris, Čochatauris.
  • 187 kaimai.

Gurijos gyventojai (gurulebi) yra gruzinai, kalbantys vietiniu dialektu.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Gamtiniai ištekliai: bentonitiniai ir keraminiai moliai, nafta, magnetiniai smėliai, mineralinis vanduo.

Regiono ekonomikos pagrindas yra subtropinis žemės ūkis ir turizmas. Gurija garsėja Nablegavio mineraliniu vandeniu, kuris chemine sudėtimi yra artimas boržomiui, ir Urekio kurortu Juodosios jūros pakrantėje ir jo magnetiniais smėlynais. Gurija yra vienas didžiausių arbatmedžių auginimo Gruzijoje regionų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Gruzijos regionas:
Gurija გურია
Shemokmedi Cathedral, Georgia.jpg
Šalis: Gruzija (Gurija)
Tautos: gurai
Valstybės: Gurijos kunigaikštystė (1463-1829 m.)
Guriahistorical.jpg
Pagrindinis straipsnis – Gurijos kunigaikštystė.
Kunigaikštis iš Gurijos (~1904 m.)

Gurijos vardas pirmą kartą paminėtas 800 m. vienoje iš Gruzijos kronikų.

1352 m. Gurija tapo žinoma kaip Vardanidzių-Dadianių giminės valda.
Po 1463 m. Gurija tapo suverenia kunigaikštyste, nepriklausoma nuo Gruzijos karalystės. Ją valdė Vardanidzių-Dadianių giminės šaka, nuo tada žinomi kaip Gurieli. Šios kunigaikštystės teritoriją sudarė šiuolaikinė Gurija ir didelės dabartinės Adžarijos dalis su Batumiu. Konfliktų su Otomanų imperija metu Gurijos kunigaikštystės teritorija mažėjo, ji ne sykį buvo nusiaubta.

1810 m. birželio 19 d. Gurielis Mamia V ir Rusijos imperija pasirašė sutartį, pagal kurią Gurija tapo Rusijos protektoratu. 1829 m., regentystės paskutiniam princui Gurieliui Davidui metu, Rusija aneksavo Guriją.

1819 ir 1841 m. buvo sukilimai prieš Rusijos valdymą.
1840 m. Gurija buvo pavadinta apskritimi (ujezdu) ir pavadinta Ozurgetija, pagal vieną pagrindinių miestų Ozurgetį. 1846 m. Gurija buvo priskirta Kutaisio gubernijai.
1904 m. Gurijoje buvo beveik 100 000 gyventojų, kurie užsiiminėjo vynininkyste, augino kukurūzus. Gurijoje buvo kelios arbatmedžų plantacijos. Gurija buvau labiausiai gruziniška Gruzijos dalis, beveik visi gyventojai buvo valstiečiai ir smulkūs bajorai. Raštingumo lygis buvo aukštas.
1902 m. prasidėjo valstiečių bruzdėjimai, kurie 1905 m. Rusijos revoliucijos metu virto atviru sukilimu prieš carinę vyriausybę. Šis sukilimas buvo vienas labiausiai organizuotų sukilimų 1905 m. revoliucijos metu. Valstiečiai sukūrė savivaldą, vadinamąją Gurijos Respubliką, kuri gyvavo iki 1906 m., kai ją nuvertė ir Guriją nusiaubė baudžiamoji kazokų ekspedicija.

Gurija buvo didžiausia Gruzijos socialdemokratų (menševikai|menševikų) partijos, kuri valdė Gruzijos demokratinę respubliką 19181921 m., rėmėja. Raudonajai Armijai nuvertus Gruzijos vyriausybę Gurijoje vyko partizaninis pasipriešinimas.
Tarybų valdžios metais Gurija buvo padalinta į tris rajonus. 1905 m. naujoji Gruzijos vyriausybė vėl atkūrė Gurijos regioną.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]