The Beatles

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
The Beatles

Bitlai 1964 m.
Viršuje: Džonas Lenonas, Polas Makartnis
Apačioje: Džordžas Harisonas, Ringo Staras
Biografija
KilmėLiverpulis, Anglija
Žanrairokas · popmuzika
Aktyvumo metai1960–1970
Įrašų kompanijaParlophone · Swan · Vee-Jay · Capitol · United Artists · Apple
Susijusi veiklaThe Quarrymen · Billy Preston · Plastic Ono Band
Svetainėbeatles.com
Buvę nariai
John Lennon
Paul McCartney
George Harrison
Ringo Starr
Stuart Sutcliffe
Pete Best

„The Beatles“ (lietuviškai žinomi kaip Bitlai) – roko ir pop muzikos grupė iš Anglijos miesto Liverpulio.[1] Iš pradžių jų muzikos stilius priminė rokenrolą ir skiflle, vėliau grupė išbandė daugybę skirtingų muzikos stilių. Po iširimo 1970 m., visi keturi grupės nariai pradėjo sėkmingas solo karjeras.

„The Beatles“ finansine prasme buvo viena sėkmingiausių grupių populiariosios muzikos istorijoje, pardavė daugiau nei milijardą įrašų visame pasaulyje.[2] 2004 m. žurnalo „Rolling Stone“ 100 visų laikų populiariausių grupių ir atlikėjų sąraše jie užėmė pirmą vietą.[3] Pasak to paties žurnalo, Bitlų kultūrinė įtaka septintajame XX amžiaus dešimtmetyje buvo milžiniška ir yra akivaizdi iki šių dienų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naktinis klubas Hamburgo rajono St Pauli gatvėje Reeperbahn, kur „The Beatles“ plačiai koncertavo nuo 1960 iki 1962 m. (nuotrauka daryta 2006 m.)
Brian Epstein, pirmasis oficialus „The Beatles“ vadybininkas, labai prisidėjęs prie grupės sėkmės visame pasaulyje. Dažnai vadinamas „penktuoju bitlu“.

1957–1962: iki išgarsėjimo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1957 m. septyniolikmetis Džonas Lenonas su keliais draugais iš mokyklos įkūrė mėgėjišką skiffle grupę. Jie grojo vakarėliuose, mokyklos šokiuose, kino teatruose ir skiffle konkursuose. Tais pačiais metais Lenonas sutiko Polą Makartnį ir po kelių dienų priėmė jį į grupę. 1958 m. į grupę buvo priimtas ir keturiolikmetis gitaristas Džordžas Harisonas. Iš pradžių Lenonas priešinosi Dž. Harisono priėmimui dėl jo jauno amžiaus, bet P. Makartnis to primygtinai reikalavo. Grupės pavadinimas ir sudėtis tuo metu nuolat kaitaliojosi.[4] Sunkiausiai jiems sekėsi surasti gerą būgnininką. 1960 m. likus vos keturioms dienoms prieš išvyką į Hamburgą Vokietijoje grupė priėmė būgnininką Pytą Bestą[5]. Hamburge jie pasirašė kontraktą su klubu ir koncertavo jame 6-7 valandas per dieną, 7 dienas per savaitę. Po kelių mėnesių Harisonas buvo deportuotas iš Vokietijos, nes buvo sužinota, jog jis pamelavo Vokietijos valdžiai apie savo amžių. Dar po savaitės Bestas ir Makartnis sukėlė nedidelį gaisrą ir buvo apkaltinti tyčiniu padegimu, todėl taip pat buvo deportuoti.[6] 1961 m. Bitlai grįžo į Hamburgą ir grojo kitame klube. Tuo metu jie įrašė albumą su Toniu Šeridanu kaip jo pritariamoji grupė. Tais pačiais metais grįžę į Liverpulį jie nuolat koncertavo „The Cavern“ klube, kur juos atrado įrašų parduotuvės savininkas Brianas Epsteinas, kuris po kelių mėnesių tapo „The Beatles“ vadybininku. Jis aktyviai bandė gauti grupei kontraktą su įrašų studija, bet tuo metu visi Bitlus atstūmė. Viena iš didžiausių studijų jam pasakė „gitarų grupės greitai išnyks, pone Epsteinai“. Galų gale Džordžas Martinas pasirašė su Bitlais vienerių metų sutartį. Jam grupė neatrodė daug žadanti, bet patiko jų asmenybės. Martinas buvo nepatenkintas būgnininku Petu Bestu, todėl jis buvo pakeistas Ričardu Starkiu (žinomu kaip Ringo Starr), kuris retkarčiais koncertuodavo su Bitlais Hamburge.

1962–1966: šlovė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis Bitlų singlas „Love Me Do“ pasiekė 17-ą UK Singles Chart topo vietą, o „Please Please Me“ – antrą. 1963 m. kovą buvo išleistas pirmasis jų albumas „Please Please Me.“ Netrukus grupė išgarsėjo ir prasidėjo reiškinys vadinamas „bitlomanija“.

„The Beatles“ koncertuoja „The Ed Sullivan Show“ metu

1964 m. vasarį „The Beatles“ pirmą kartą išvyko į JAV. Ten jie pasirodė laidoje „The Ed Sullivan Show“, kur jų pasirodymą žiūrėjo apie 74 milijonai žmonių – maždaug pusė tuometinės JAV populiacijos.[7] Išpopuliarėję Bitlai šiuo laikotarpiu koncertavo visame pasaulyje, išleido daug albumų ir du filmus. 1965 m. jie susitiko ir kartu praleido dieną bekalbėdami ir beimprovizuodami su savo jaunystės dievaičiu Elviu Presliu. 1966 m. per interviu Džonas Lenonas pasakė, kad krikščionių religija miršta ir kad Bitlai „dabar yra populiaresni už Jėzų“. Pareiškimą palydėjo tikinčiųjų nepasitenkinimo banga ir kai kuriuose miesteliuose žmonės netgi pradėjo deginti Bitlų įrašus.[8] Džonas Lenonas atsiprašė už savo komentarus.

1966–1970: vėlyvasis laikotarpis, iširimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1966 m. Bitlai nusprendė susikoncentruoti į kūrybą ir nustojo koncertuoti. Tai atsispindėjo jų muzikoje, kuri tapo sudėtingesnė, brandesnė. 1967 m. pabaigoje Bitlai susilaukė pirmų didelių neigiamų atsiliepimų iki tol juos tik gyrusioje Jungtinės Karalystės spaudoje, kai išleido siurrealistinį filmą „Magical Mystery Tour“.[9] 1968 m. pradžią grupė praleido Indijoje studijuodama transcendentinę meditaciją su Maharishi Mahesh Yogi. Šis laikotarpis pasižymėjo kūrybiniu produktyvumu. 1968 m. viduryje, įrašinėjant dvigubą albumą „The Beatles“ (dar žinomą kaip „The White Album“) prasidėjo Bitlų dalijimaisi ir nesutarimai. Ringo Starr, nepatenkintas savo vaidmeniu grupėje, laikinai ją paliko. Jį prie būgnų pakeitė Makartnis. Naujoji Lenono mergina Yoko Ono nuolat būdavo šalia įrašinėjimų metu, kas nepatiko kitiems grupės nariams. Bitlai taip pat jautė, kad Makartnis pradėjo per daug dominuoti. 1969 m. rugsėjį Lenonas pasitraukė iš grupės, bet viešai apie „The Beatles“ iširimą buvo paskelbta tik 1970 m. balandį, savaitė prieš išleidžiant pirmą Makartnio solinį albumą.

Įtaka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bitlų įtaka roko muzikai ir populiariajai kultūrai buvo ir tebėra didžiulė. Iš dalies jų dėka albumai tapo svarbesni už singlus, grupės pradėjo dažniau pačios kurti dainas, o ne naudoti parašytas profesionalių kūrėjų. Pirmieji pradėjo koncertuoti stadionuose. Septintajame XX amžiaus dešimtmetyje Bitlai savo drabužiais ir stiliumi nustatinėjo madas. Išpopuliarino savo kuokštiškas šukuosenas ir juodus (arba pilkus) paprastus švarkus. Kadangi dėl populiarumo Bitlams buvo leista dirbti „Abbey Road“ studijose neribotą laiką, jie turėjo galimybę daug eksperimentuoti su studijos įranga. Tuo pasinaudoję, Bitlai sugalvojo ir išpopuliarino daug naujų muzikos įrašinėjimo būdų ir efektų. Taip pat įnešė daug svarbių naujovių į muzikinius vaizdo klipus. Daugybė muzikantų yra įrašę Bitlų dainų koverių.

Pagrindinė grupės sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • John Lennon (1940–1980) – ritminė gitara, vokalas
  • Paul McCartney (1942–dabar) – bosinė gitara, vokalas
  • George Harrison (1943–2001) – vedanti gitara, vokalas
  • Ringo Starr (tikrasis vardas Richard Starkey; 1940–dabar) – būgnai, vokalas

Diskografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1964: A Hard Day’s Night
  • 1965: Help!
  • 1967: Magical Mystery Tour
  • 1968: Yellow Submarine
  • 1970: Let It Be

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]