Antanas Merkys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Antanas Merkys
Antanas Merkys.jpg
Gimė: 1887 m. sausio 20 d.
Bajorai, Skapiškio valsčius
Mirė: 1955 m. kovo 5 d. (68 metai)
Malenkai, Vladimiro sritis
Tėvas: Karolis Merkys
Motina: Ona Plukaitė-Merkienė
Veikla: teisininkas, politikas
Partija: Lietuvių tautininkų sąjunga
Alma mater: 1918 m. Kijevo universitetas
Commons-logo.svg Vikiteka: Antanas MerkysVikiteka
Antanas Merkys
A. Merkio kapas Petrašiūnų kapinėse

Antanas Merkys (1887 m. sausio 20 ar vasario 1 d. Bajoruose, Skapiškio valsčius – 1955 m. kovo 5 d. Malenkuose, Vladimiro sritis, palaidotas Petrašiūnų kapinėse) – teisininkas, politikas, paskutinis tarpukario Lietuvos Ministras pirmininkas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė mažažemių valstiečių šeimoje. Baigė Rygos Aleksandro gimnaziją, studijavo teisę Tartu universitete. Pirmojo pasaulinio karo metais mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1915 m. buvo Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių geležinkelio komendantas, vėliau tarnavo Rumunų fronte. 1918 m. baigė Kijevo universiteto Teisės fakultetą.

1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoris, Krašto apsaugos ministerijos juridinio skyriaus vedėjas. Krašto apsaugos ministras trijuose kabinetuose – Prano Dovydaičio (1919 m. kovo 12 d. – 1919 m. balandžio 12 d.), Mykolo Sleževičiaus (1919 m. balandžio 12 d. – 1919 m. rugpjūčio 21 d.), Augustino Voldemaro (1926 m. gruodžio 17 d. – 1927 m. rugpjūčio 9 d.).

Įsteigė Varnių koncentracijos stovyklą. 1922 m. išėjo į atsargą pulkininko leitenanto laipsniu. 1927–1932 m. Klaipėdos gubernatorius, vėliau advokatas. Nuo 1934 m. sausio 2 d. iki 1939 m. Kauno burmistras (pakeitė liaudininką Joną Vileišį). 1934–1940 m. Miestų sąjungos pirmininkas.


1936–1940 m. Seimo narys. 1939 m. rudenį – Vyriausybės įgaliotinis Vilniui ir Vilniaus sričiai. 1939 m. lapkričio 21 d. – 1940 m. birželio 17 d. paskutinis tarpukario Lietuvos ministras pirmininkas. Prezidentui Antanui Smetonai pasitraukus iš Lietuvos, ėjo prezidento pareigas (1940 m. birželio 15 d. – 1940 m. birželio 17 d.).

Sovietams užėmus Lietuvą, bandė bėgti Švedijon, bet Rygos oro uoste sulaikytas NKVD, suimtas, liepos 17 d. su šeima ištremtas, vežiotas po įvairius kalėjimus. 1952 m. gavo 25 metus kalėjimo Vladimire. Kartu su kitais Pabaltijo politikais kalėjime jo pavardė laikyta paslaptimi, vadintas numeriu (nr. 1, jo žmona – nr. 2, Juozas Urbšys nr. 5, Aleksandras Stulginskis nr. 30 ir kt.). 1954 m. A. Merkiui suteikta malonė ir jis paleistas, bet 1955 m. Malenkų invalidų namuose Vladimiro srityje jis mirė. [1]


Postas
Prieš tai:
Karolis Žalkauskas
Klaipėdos krašto gubernatorius
Flag of Memelland.png

19271932 m.
Po to:
Vytautas Gylys
Prieš tai:
Jonas Vileišis
Kauno miesto Burmistras
19341939 m.
Po to:
Viceburmistras
Steponas Rusteika
Prieš tai:
Jonas Černius
Lietuvos ministras pirmininkas
19391940 m.
Po to:
Justas Paleckis
Prieš tai:
Antanas Smetona
Laikinasis Lietuvos prezidentas
1940 m.
Po to:
Justas Paleckis

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Istorija. „Veidas“, 2008, 41 p.