Michailas Bulgakovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Michailas Bulgakovas
Bułhakow.jpg
Michailas Bulgakovas
Gimė: 1891 m. gegužės 15 d.
Kijeve
Mirė: 1940 m. kovo 10 d. (48 metai)
Maskvoje
Veikla: rusų rašytojas, scenaristas
Commons-logo.svg Vikiteka: Michailas BulgakovasVikiteka

Michailas Afanisijevičius Bulgakovas (1891 m. gegužės 15 d. Kijeve1940 m. kovo 10 d. Maskvoje) – rusų rašytojas, scenaristas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė 1891 metų gegužės 15 dieną Kijeve, tuometinėje Rusijos imperijoje. Buvo vienas iš septynių vaikų, vyriausias iš trijų brolių, Kijevo Teologijos akademijos profesoriaus ir buvusios mokytojos šeimoje.

1901 metais įstojo į Pirmąją Kijevo gimnaziją, kur atrado pomėgį rusų ir europietiškai literatūrai, teatrui ir operai. Mokytojai padarė didelę įtaką besiformuojančiam M. Bulgakovo literatūriniam skoniui. Po M. Bulgakovo tėvo mirties 1907 m., jo mama, labai išsilavinusi ir protinga moteris, apsiėmė atsakomybę mokyti sūnų. Baigęs gimnaziją, 1909 metais M. Bulgakovas įstojo į Kijevo universiteto Medicinos fakultetą, kurį baigė su pagyrimu. Įsidarbino Kijevo karinėje ligoninėje.

1913 m. vedė Tatjaną Lapą, su kuria praleido vienuolika metų. Prasidėjus Pirmajam Pasauliniam karui, M. Bulgakovas savanoriavo kaip Raudonojo Kryžiaus gydytojas ir buvo siunčiamas tiesiai į frontą, ten buvo bent du kartus sunkiai sužeistas. Traumos turėjo ilgalaikį poveikį rašytojo sveikatai. Norėdamas sumažinti chronišką skausmą jis pradėjo leistis morfijų. Per ateinančius metus priklausomybė stiprėjo. 1918 m. M. Bulgakovas nustojo leistis vaistą ir daugiau niekada jo nebevartojo. 1926 metais išleido knygą „Morfijus“, kurioje aprašė tą periodą.
Naktimis rašė „Baltąją gvardiją“, o Tatjana nešiojo indus su karštu vandeniu, kad rašytojas galėtų sušildyti savo sugrubusias rankas. 1924 m. išsiskyrė ir vedė spalvingos biografijos Liubovę Belozerskają. Dar po 7 metų jis sutiko Jeleną Šilovskają, su kuria praleido likusią gyvenimo dalį.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinė M. Bulgakovo kūrybos tematika – rusų inteligentijos vaizdavimas, tačiau nevisad buvo pakankamai „politkorektiškas“ ir neįtiko tuometinei valdžiai ir ideologijai, todėl ne vienas kūrinys buvo uždraustas ir pasirodė tik po mirties. Parašė kūrinius „Baltoji gvardija“, „Velniava“, o vienas žymiausių Michailo Bulgakovo kūrinių yra romanas „Meistras ir Margarita“.

ApysakąŠuns širdis“ parašė 1925 m. sausio-kovo mėn. Aštri kūrinio socialinė satyra su žaismingai įpinta fantastikagenų inžinierijos pasaulio tuomet sukėlė prieštaringiausių nuomonių ir ginčų. M. Bulgakovo rankraštis šešis dešimtmečius buvo „įkalintas“ archyvuose. Pirmą kartą publikuotas tik 1987 m.

Po „Baltosios gvardijos“ Bulgakovas buvo prispaustas cenzūros. Ilgai tai tęstis negalėjo, ir Bulgakovas parašė laišką Stalinui, kuriame pasiūlė tris variantus: pastatyti prie sienos, išmesti iš Tarybų Sąjungos arba duoti režisieriaus darbą. Stalinas davė darbą.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pateikti tik kūriniai, išleisti lietuvių kalba. Išrikiuota pagal parašymo metus.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikicitatos