Arimantas Dumčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Arimantas Dumčius
Gimė 1940 m. sausio 4 d. (84 metai)
Kaunas
Tėvas Stasys Dumčius
Motina Konstancija Mažuolytė-Dumčiuvienė
Sutuoktinis (-ė) Ona Elona Kleizaitė
Vaikai Marius, Jolanta
Veikla gydytojas, politinis bei visuomenės veikėjas
Alma mater 1965 m. Kauno medicinos institutas

Arimantas Dumčius (g. 1940 m. sausio 4 d. Kaune) – gydytojas kardiochirurgas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1941 m. su šeima ištremtas į Altajaus kraštą. Tėvas, Kauno miesto savivaldybės brandmajoras, žuvo lageryje. 1947 m. su motina slapta grįžo į Lietuvą. Motina legalizavosi kita pavarde. Nuolat keitė gyvenamąją vietą, nes tėvo (Šakių raj.) ir motinos (Rokiškio raj.) tėviškės buvo sugriautos, o artimieji ištremti į Sibirą.

1959 m. baigė Kupiškio vidurinę mokyklą, 1965 m. Kauno medicinos instituto Gydomąjį fakultetą, įgijo gydytojo specialybę. 1965–2004 m. Kauno klinikinės ligoninės chirurgas. 1966–2004 m. Kauno medicinos instituto (KMI) chirurgijos katedros asistentas, docentas, 1985 m. profesorius. 1979 m. medicinos mokslų daktaras.[1][2] 1979–2004 m. dar ir Širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologijos ir patologijos instituto chirurgijos laboratorijos vedėjas. 19931994 m. Kauno medicinos universiteto (KMU) Išeminės širdies ligos chirurgijos klinikos vadovas. 1996–2004 m. dvi kadencijas – KMU Senato narys.

Moka prancūzų, rusų kalbas, turi anglų kalbos pagrindus. Žmona Ona Elona Kleizaitė, vaikai Marius, Jolanta.

Profesinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinio darbo pagrindinė sritis – išeminės širdies ligos ir ydų tyrimai, chirurgijos metodų tobulinimas, organų elektrinė stimuliacija, autobiologinės širdies ir jos pagalbinių įtaisų kūrimas. 1980 m. pirmą kartą Lietuvoje panaudojo vidinę krūtinės arteriją tiesioginei miokardo revaskuliarizacijai. 1982 m. Kaune įdiegė kateterinę angioplastiką, 1985 m. panaudojo lazerį išeminėms miokardo zonoms atgaivinti. 1988 m. pirmą kartą Rytų Europoje atliko mioventrikuloplastiką, širdies skilvelio raumens plastinę operaciją.

Kūrė šiuolaikišką širdies chirurgiją. Atliko per 2500 širdies ir kitų sudėtingų operacijų. Paskelbė per 300 mokslinių publikacijų medicinos tema. 18 išradimų, trijų knygų, 15 metodinių mokomųjų leidinių autorius. Darbai cituojami pasaulio medicinos literatūroje. Parengė 20 mokslo daktarų ir 4 habilituotus mokslo daktarus. Kvalifikaciją kėlė Kanadoje, Rusijoje, Estijoje, Prancūzijoje ir JAV.

Visuomeninė ir politinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1988 m. Kauno Sąjūdžio tarybos narys, II Sąjūdžio Seimo narys. 1989 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos Lietuvoje signataras. 1992–1994 m. Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas, nuo 2005 m. šios asociacijos garbės pirmininkas. Lietuvos spaudoje paskelbė per 200 straipsnių, kreipimųsi.

1995–2004 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos narys. 2002–2004 m. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Sveikatos komiteto pirmininkas, Miesto plėtros komisijos narys. Nuo 2004 m. Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) narys. 20042016 m. LR Seimo narys, išrinktas Kalniečių rinkimų apygardoje Nr. 15. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, parlamentinių ryšių su Kanada grupės pirmininkas.[3][4]


. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys, Lietuvos Šaulių sąjungos narys, Lietuvos atsargos karininkų sąjungos narys, Zanavykų bendrijos valdybos narys, 27-tos knygos draugijos tikrasis narys. Tęstinio leidinio „Lietuvių tauta ir pasaulis“ , 12 knygų sudarytojas ir redaktorius.[5]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Эндокардиальная электростимуляция сердца / Jurgis Brėdikis, Arimantas Dumčius. – Vilnius: Mokslas, 1979. – 162 p.: iliustr.
  • Punkcinė venų kateterizacija: mokymo priemonė. – Vilnius, 1980. – 17 p.: iliustr.
  • Vidaus ligos / Širdies ir kvėpavimo organų ligos: vadovėlis (su kitais), 1996. – 558 p.: iliustr. – ISBN 5-420-01273-1
  • Lietuvių tauta ir pasaulis, 12 knygų. – Kaunas, 2000 - 2016.
  • Lietuvos širdies chirurgijos ištakos, raida ir perspektyvos: metodinė priemonė. – Kaunas: KMU, 2003. – 31 p.: iliustr. – ISBN 9955-479-47-7
  • Gerdžiūnų Petro Dumčiaus pagrindinė mokykla / Albinas Vaičiūnas, Arimantas Dumčius, Aldona Sadlauskienė. – Vilnius: LRS, 2006. – 8 p.: iliustr.
  • Gydytojas Arimantas Dumčius: profesinė ir visuomeninė veikla. - Vilnius, 2010, 410 p.
  • Jie kūrė nepriklausomą Lietuvos valstybę.- Kaunas, 2016, 74 p.
  • DUMČIAI kilmė, giminystės ryšiai, veikla.- Kaunas, 2019, 383 p.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1980 m. LSSR valstybinė premija, už endokardinės širdies stimuliacijos įdiegimą Lietuvoje
  • 1998 m. Lietuvos Sąjūdžio 10-mečio atminimo ženklas
  • 2003 m. JAV lietuvių fondo A. Razmos vardo aukščiausias apdovanojimas už medicinos mokslo pasiekimus
  • 2005 m. Lietuvos atsargos karininkų sąjungos medalis
  • 2007 m. Lietuvos VRM II laipsnio medalis
  • 2009 m. Nusipelniusio Lietuvos gydytojo Garbės ženklas
  • 2010 m. Lietuvos VRM ženklas Už nuopelnus gyventojų saugai
  • 2013 m. Lietuvos šaulių sąjungos III laipsnio ženklas Už nuopelnus Šaulių sąjungai
  • 2013 m. LPKTS I laipsnio žymuo Už nuopelnus Lietuvai
  • 2015 m. LTOK 25-mečio atminimo medalis
  • 2016 m. LR Seimo apdovanojimas "Už indėlį atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, parlamentarizmo tradicijų stiprinimą"
  • 2018 m. LAKS Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio medalis

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Arimantas Dumčius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 469
  2. http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=D&sritis=B Archyvuota kopija 2013-12-24 iš Wayback Machine projekto.
  3. http://www.vrk.lt/rinkimai/416_lt/Kandidatai/Kandidatas67315/Kandidato67315Anketa.html Archyvuota kopija 2013-01-15 iš Wayback Machine projekto.
  4. 2012–2016 m. kadencijos Seimo narys
  5. Arimantas Dumčius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 200 psl.