Biokibernetika
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Biokibernetika yra mokslas, besiremiantis valdymo teorija bei valdymo mechanizmais organizmuose ir ekosistemose.
Biokibernetiką domina tokie procesai kaip kūno temperatūros reguliavimas (termoreguliacija), osmosinis slėgis, rūgščių pusiausvyra, medžiagų apykaitos procesai, jų reguliavimas hormonų pagalba bei jų pusiausvyra.
Turinys |
Pagrindinės biokibernetinės taisyklės (pagal Frederiką Vesterį) [taisyti]
- Neigiamas grįžtamasis ryšys turi dominuoti teigiamo grįžtamojo ryšio atžvilgiu.
- Sistemos funkcija turi būti nepriklausoma nuo kiekybinio augimo.
- Sistema turi būti orientuota į funkcionavimą, o ne į produkciją (gamybą).
- Esamų jėgų, resursų naudojimas pagal Džiu - džitsu (Jiu-Jitsu) principą vietoj kovos pagal Bokserio metodą.
- Daugkartinis produktų, funkcijų ir organizacijos struktūrų (iš)naudojimas.
- Apytakos principas (Recycling): būtinas apytakos procesų įvedimas (pavyzdžiui, komunaliniame ūkyje – panaudojant nuotėkas ir šiukšles).
- Simbiozė: abipusis simbiozės narių naudojimasis įvairove mainų ir ryšių pagalba.
- Kuriamas biologinis produktų, procesų ir organizacijos formų dizainas, kartu sukuriamas ar įvedamas ir grįžtamasis ryšys.
Atstovai [taisyti]
- Valentinas Braitenbergas
- Erichas von Holstas
- Frederikas Vesteris
- Bernardas Hasensteinas
- Horstas Mitelstedtas
- Žozefas J. DiStefano III
Nuorodos [taisyti]
Mokslo grupės (VFR) [taisyti]
- Biologinė kibernetika / Teorinė biologija, Bylefeldo u.
- Biokibernetika, Frydricho-Aleksandro u., Niurnbergas
- MPI kompleksinių techninių sistemų dinamika, Magdeburgas
- Makso Planko institutas, biologinė kibernetika, Tiūbingenas
- AI, Vienos u.
- Virtualioji botanika: kibernetika (Hamburgo u.), vokiečių k.
