Konstantinas II (Graikija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Konstantinas II (Graikija)
King Constantine.jpg
Karalienė Ona Marija ir Konstantinas II
Coat of arms of Schleswig-Holstein.svg
Gliuksburgų dinastija
Gimė: 1940 m. birželio 2 d. (73 metai)
Psichikonas, Atėnai
Tėvas: Povilas I
Motina: Frederika Hanover
Sutuoktinis(-ė): Ona Marija
Vaikai:

Aleksija
Povilas
Nikolajus
Teodora
Pilypas

Graikijos karalius
Valdė: 1964-1974 m.
Pirmtakas: Povilas I
Įpėdinis: Respublika
Commons-logo.svg Vikiteka: Konstantinas II (Graikija)Vikiteka

Konstantinas II (gr. Κωνσταντίνος Β΄ της Ελλάδας, g. 1940 m. birželio 2 d. Psichikonas, Atėnai) – 19641974 m. Graikijos karalius.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kilęs iš Gliuksburgų dinastijos, karaliaus Povilo I ir Hanoverio princesės Frederikos sūnus. Žmona Danijos princesė Ona Marija. Vaikai:

  • Aleksija
  • Povilas
  • Nikolajus
  • Teodora
  • Pilypas

Studijavo Graikijos karinėse akademijose. Paveldėjo sostą po tėvo mirties. Valdymo pradžioje bijodamas kairiųjų įsivyravimo kariuomenėje 1965 m. nušalino ministrą pirmininką G. Papandreu, vėliau skirdavo laikinuosius ministrus pirmininkus.

1967 m. Graikijoje įvyko karinis perversmas, valdžią užgrobė karinė chunta. 1967 m. gruodžio mėn. nesėkmingai mėgino organizuoti pasipriešinimą šalies šiaurėje, vėliau su šeima pabėgo į Italiją. Karinė vyriausybė paskyrė regentą ir leido Konstantinui II grįžti, jei to panorėtų. 1973 m. Graikija buvo paskelbta respublika, šį sprendimą 1973 m. liepos mėn. patvirtino piliečių referendumas. 1974 m. išrinkus civilinę vyriausybę, per 1974 m. gruodžio mėn. pakartotinį referendumą monarchinė valdymo forma vėl buvo atmesta. Referendumo rezultatus pripažino.[1]

1960 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buriavime iškovojo aukso medalį savo šaliai.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Konstantinas II (Graikija). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 515 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Woodhouse, C. M. (1998). Modern Greece a Short History. London: Faber & Faber. ISBN 0-571-19794-9.
  • Γιάννης Κάτρης (1974). Η γέννηση του νεοφασισμού στην Ελλάδα 1960–1970. Athens: Παπαζήση.
  • Αλέξης Παπαχελάς (1997). Ο βιασμός της ελληνικής δημοκρατίας. Athens:Εστία. ISBN 960-05-0748-1.
  • ΜΑΡΙΟΣ ΠΛΩΡΙΤΗΣ:Απάντηση στον Γκλύξμπουργκ, Εφημερίδα Το ΒΗΜΑ, Κυριακή 10 Ιουνίου 2001 – Αρ. Φύλλου 13283
  • ΜΑΡΙΟΣ ΠΛΩΡΙΤΗΣ:Δευτερολογία για τον Γκλύξμπουργκ, Εφημερίδα Το ΒΗΜΑ, Κυριακή 24 Ιουνίου 2001 – Αρ. Φύλλου 13295
  • ΣΤΑΥΡΟΣ Π. ΨΥΧΑΡΗΣ: H ΣΥΝΤΑΓΗ ΤΗΣ ΚΡΙΣΗΣ, Εφημερίδα Το ΒΗΜΑ, 17/10/2004 – Κωδικός άρθρου: B14292A011 ID: 265758
  • Official website of the former royal family
  • Hindley, G (1979). The Royal Families of Europe. London: Lyric Books Ltd. ISBN 0-07-093530-0.
  • Curley, W. J.P. (1975). Monarchs In Waiting. London: Hutchinson & Co Ltd. ISBN 0-09-122310-5.
  • „Throneless abroad: The men who would be king“, TIME magazine (Jun. 3, 2002/Vol. 159 No. 22)
  • Archmandrite Chrostoforou Ktena. „Apanda ta en Agio Orei iera kathidrymata eis 726…“, Athens 1935. Source quoted in, R. M. Dawkins, "A new book on the Administration of Athos, The Link – a review of Mediaeval and Modern Greek, No.1, June 1938, edited by Nicholas Bachtin
  • "King Without A Country, " Vanity Fair (July 1995)

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]