Lapkričio 10

Lapkričio 10 yra 314-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 315-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 51 diena.

Informacija

Šventės

• Pasaulinė jaunimo diena;
• Pasaulinė mokslo diena taikai ir vystymuisi.

Vardadieniai

Andrius – Dainius – Galvydė – Leonas – Vaišvilas – Vaišvilė – Vaišviltas - Evelina

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1918 – Patvirtinta pirmoji laikinoji Augustino Voldemaro vadovaujama Lietuvos Vyriausybė;
• 1922 – Vatikanas de jure pripažino Lietuvos nepriklausomybę;
• 2004 – 2000-2004 metų kadencijos Seimo nariai skubos tvarka pirmieji Europoje ratifikavo Europos Sąjungos Konstituciją;
• 2007 – Baltarusijos vyriausybė patvirtino dokumentus dėl sienos su Lietuva demarkacijos.

Gimimo dienos

Gimimo dienos Lietuvoje Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio.

1749 m. – Motiejus Radvila, kompozitorius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas (m. 1800 m.). 1849 m. – Martynas Šernius, vertėjas, spaustuvininkas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas (m. 1908 m.). 1876 m. – Ansas Bruožis, rašytojas, tautosakininkas, aušrininkas, Mažosios Lietuvos politinis veikėjas, kultūros istorikas, poligrafininkas ir bibliografas (m. 1928 m.). 1882 m. – Juozas Švedas, Romos katalikų kunigas, visuomenininkas. 1887 m. – Leonas Prūseika, teisininkas, LSDP veikėjas, JAV lietuvių socialdemokratų spaudos darbuotojas (m. 1961 m.). 1901 m. – Alfonsas Jakubėnas, teisininkas, advokatas, poetas, Lietuvos TSR, socialdemokratų veikėjas (m. 1995 m.). 1903 m.: Simas Sužiedėlis, mokytojas, literatas, istorikas, priverstinis emigrantas, publicistas, redaktorius (m. 1985 m.). Vincentas Brizgys, Kauno vyskupas (augziliaras) ir Bosanos vyskupijos titulinis vyskupas, kanonistas (m. 1992 m.). 1905 m. – Balys Macutkevičius, Lietuvos tapytojas modernistas, grafikas, V. Kairiūkščio mokinys (m. 1964 m.). 1908 m. – Juozas Vaičekauskas, vargonininkas, chorvedys ir pedagogas (m. 1978 m.). 1931 m. – Algimantas Jurgis Čekuolis, Lietuvos žurnalistas, rašytojas, keliautojas. 1935 m. – Bronislavas Juozas Kuzmickas, filosofas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Kovo 11-osios akto signataras. 1938 m. – Česlovas Kalenda, Lietuvos filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius. 1940 m.: Aleksandras Gorinas, gydytojas, UEFA futbolo teisėjas, Lietuvos ir Birštono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas. Vilius Šaduikis, Lietuvos inžinierius, energetikas, alpinistas, energetikos istorikas, visuomenės veikėjas. 1941 m. – Kazys Bagdonavičius, Lietuvos žurnalistas, rašytojas. 1942 m. – Albertas Čaplinskas, Lietuvos informatikas, fizinių mokslų daktaras. 1944 m. – Vitas Antanas Kelevišius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas. 1945 m.: Elena Čeremnych, Lietuvos mokslininkė, visuomenės veikėja, dėstytoja. Kazys Kazlauskas, Lietuvos inžinierius, matematikas ir informatikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. 1956 m. – Arvydas Ivaškevičius, inžinierius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas. 1957 m.: Alfonsas Lietuvininkas, Lietuvos pedagogas, Alytaus miesto visuomenės veikėjas. Benjaminas Čepas, gydytojas, Lietuvos ir Druskininkų politinis bei visuomenės veikėjas. 1958 m. – Remigijus Gaška, Lietuvos fizikas, fizinių mokslų daktaras. 1959 m.: Justinas Balčiukynas, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas. Sergej Dmitrijev, pedagogas, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas. 1961 m. – Loreta Kalnikaitė, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja. 1962 m. – Vidmantas Merkliopas, gydytojas, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas. 1970 m. – Danutė Jočienė, lietuvių teisininkė, teisėtyrininkė tarptautininkė, Vilniaus universiteto (VU) docentė, EŽTT teisėja, žmogaus teisių ekspertė. 1972 m. – Jonas Akelis, auditorius, finansų vadybininkas, „Ernst & Young Baltic" vadovas. 1983 m. – Marius Žaliūkas, Lietuvos futbolininkas, gynėjo pozicijoje žaidžiantis Škotijos Heart of Midlothian klube.

Mirtys

Mirtys Lietuvoje Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio.

1444 m. – Vladislovas III Varnietis, Lenkijos (nuo 1434) ir Vengrijos (nuo 1440) karalius (g. 1424 m.). 1673 m. – Mykolas Kaributas Višnioveckis, 1669-1673 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (g. 1640 m.). 1851 m. – Jonas Boreika Chodzka, Lietuvos rašytojas. Rašė lenkų kalba (g. 1777 m.). 1944 m. – Juozas Zikaras, vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių, profesorius (g. 1881 m.). 1957 m. – Enrikas Kiškis, muzikos pedagogas, chorvedys, kompozitorius (g. 1905 m.). 1980 m. – Jonas Grinius, lietuvių menotyrininkas, literatūros kritikas ir istorikas, estetikos tyrinėtojas (g. 1902 m.). 1984 m. – Juozas Mickevičius, Lietuvos pedagogas, kraštotyrininkas, muziejininkas, Kretingos muziejaus direktorius, Kretingos rajono Garbės pilietis. (g. 1900 m.). 1990 m. – Mindaugas Bronislavas Barysas, Lietuvos žurnalistas (g. 1935 m.). 1997 m. – Justinas Nekrašas, inžinierius energetikas, vienas iš Lietuvos energetikos sistemos plėtros iniciatorių, Lietuvos nusipelnęs inžinierius (g. 1927 m.). 1999 m. – Stasys Antanas Bačkis, Lietuvos diplomatas, publicistas (g. 1906 m.). 2004 m. – Ipolitas Užkurnys, Lietuvos medžio drožėjas, poetas, pasakorius (g. 1926 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 2001 – Kinija priimta į Pasaulio prekybos organizaciją.
• 2002 – pradėta minėti Pasaulinė mokslo diena taikai ir vystymuisi. UNESCO iniciatyva ji iki šiol švenčiama visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje.

Gimimo dienos

Gimimo dienos pasaulyje Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio.

1483 m. – Martynas Liuteris, protestantiškosios reformacijos pradininkas, vienuolis augustinas, teologas, siekęs bažnyčios reformų išvengiant skilimo, jo Biblijos vertimas laikomas vienu svarbiausių Biblijos vertimų. Liuterio mokymas tapo protestantizmo judėjimu – liuteronizmu (m. 1546 m.). 1759 m. – Frydrichas Šileris, vokiečių poetas, dramaturgas, filosofas, istorikas, vienas žymiausių Vokietijos klasikų, padėjusių pagrindus šiuolaikinei vokiečių literatūrai (m. 1805 m.). 1888 m. – Andrejus Tupolevas, tarybinis aviakonstruktorius, TSRS Mokslų akademijos narys, generolas pulkininkas (1968 m.) (m. 1972 m.). 1913 m. – Bronius Kviklys, žurnalistas, Čikagoje leidžiamo katalikiško laikraščio „Draugas“ redaktorius (m. 1990 m.). 1918 m. – Ernst Otto Fischer, 1973 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 2007 m.). 1919 m. – Michailas Kalašnikovas, rusų ginklų konstruktorius, technikos mokslų daktaras, generolas majoras. 1928 m. – Ennio Morricone, pasaulinio garso italų kompozitorius, sukūręs muziką daugiau nei 500 filmų. Daugybės apdovanojimų laureatas. 1942 m. – Robert Fry Engle III, 2003 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas. 1944 m. – Seras Timothy Miles Bindon Rice, britų miuziklų ir filmų tekstų autorius. 1948 m. – Hanns Schumacher, vokiečių diplomatas. 1960 m. – Nylas Ričardas Geimenas, mokslinės bei maginės fantastikos rašytojas, kilęs iš Didžiosios Britanijos, šiuo metu gyvenantis Mineapolyje (JAV). 1969 m. – Jens Lehmann, vokiečių futbolininkas, buvęs Vokietijos rinktinės vartininkas. 1970 m. – Tay Ping Hui, kinų aktorius. 1972 m. – Nic Chagall, vokiečių Trance muzikos atlikėjas. 1977 m.: Brittany Murphy, amerikiečių aktorė (m. 2009 m.). Won Bin, Pietų Korėjos aktorius ir modelis. Nuo 2007 m. UNICEF geros valios ambasadorius. Žurnalų „CanCam“ ir „an.an“ 2005 m. - 2007 m. išrinktas populiariausia Azijos žvaigžde. 1984 m.: Ahmed Fathy, futbolininkas, Egipto rinktinės ir El-Ahly klubo saugas. Kendrick Perkins, amerikiečių krepšininkas.

Mirtys

Mirtys pasaulyje Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio.

461 m. – Šventasis Leonas I, 45-asis Romos katalikų bažnyčios popiežius. Šventasis, šventė Katalikų bažnyčioje – lapkričio 10 d., stačiatikių – vasario 18 d. Nuo 1754 m. Bažnyčios tėvas, Bažnyčios mokytojas (g. 400 m.). 1891 m. – Žanas Nikolas Artūras Rembo, prancūzų poetas, vienas aktyviausių dekadentų. Sukūrė garsiausius savo kūrinius būdamas dar paauglystėje (g. 1854 m.). 1938 m. – Mustafa Kemalis Atatiurkas, Turkijos Respublikos įkūrėjas bei pirmasis jos prezidentas. Valdė 1923–1938 m. Po pirmojo pasaulinio karo vadovavo Kemalio revoliucijai, nuvertusiai sultono valdžią, vėliau kariavo su Graikija, nepritardamas Turkijos teritorijos dalies perdavimui graikams pagal Sevro taikos sutartį (g. 1881 m.). 1982 m. – Leonidas Iljičius Brežnevas, Tarybų Sąjungos vadovas, TSKP generalinis sekretorius 1964–1982 m., aukščiausiosios tarybos (AT) prezidiumo pirmininkas 1960–1964 m. ir 1977–1982 m (g. 1906 m.). 1984 m. – Valdis Albergas, latvių skulptorius (g. 1922 m.). 2009 m. – Robert Enke, Vokietijos futbolininkas, žaidęs vartininko pozicijoje. Rungtyniavo tokiuose klubuose kaip FC Barcelona, SL Benfica ir Fenerbahçe SK, bet savo karjeros aukštumas pasiekė klube Hannover 96. Nuo 2007 m. buvo kviečiamas į Vokietijos nacionalinę rinktinę. Su ja dalyvavo 2008 m. Europos futbolo čempionate ir buvo realiausias kandidatas į pagrindinio rinktinės vartininko poziciją 2010 m. pasaulio futbolo čempionate (g. 1977 m.).

Nuorodos

Vikiteka