Lietuvos mokslų akademija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
LMA prezidiumas Vilniuje, Gedimino pr. 3, archit. Michailas Prozorovas, 1903-1906 m.
Pagrindinis įėjimas iš Gedimino pr.
Kalto metalo tvorelė

Lietuvos mokslų akademija (LMA) – valstybės biudžetinė įstaiga, jungianti žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus, kurios savininkė yra valstybė.

Mokslų akademijos misija – sutelkus iškilius mokslininkus, inicijuoti veiklas, kurios stiprintų Lietuvos gerovę, prisidėtų prie mokslo, socialinės, kultūrinės ir ekonominės krašto plėtros. Prezidentas – Valdemaras Razumas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos mokslų akademijos idėja buvo iškelta dar XVIII a. pabaigoje, kai Martynas Počobutas su kitais Vilniaus universiteto darbuotojais parengė jos kūrimo programą. [1] Tačiau jų sumanymas nebuvo įgyvendintas. XIX a. pab. – XX a. pr. šią idėją puoselėjo Lietuvių mokslo draugijos kūrėjai: Jonas Basanavičius, Jonas Šliūpas ir kiti. Projektų įgyvendinimas pradėtas 1938 m., kai Kaune buvo įsteigtas Lituanistikos institutas.

Akademija, kaip mokslinių tyrimų centras, įkurta 1941 m. sausio 16 d. Vilniuje, ją sudarė Humanitarinių, Socialinių ir Gamtos mokslų skyriai. Prie Humanitarinių mokslų skyriaus buvo įkurti Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros, Lietuvos istorijos ir Etnologijos institutai.

1944 m. viduryje akademija buvo uždaryta, 1945 m. atkurta jau pagal SSRS Mokslų akademijos modelį. Todėl ji priklausė SSRS MA, jos mokslinė veikla buvo reglamentuojama sovietinės valdžios. 1945 m. veikė 9 institutai: Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros, Lietuvos istorijos, Ekonomikos, Teisės, Geologijos ir geografijos, Chemijos ir cheminės technologijos, Biologijos, Eksperimentinės medicinos institutai.

1946 m. vasario 20-22 d. įvyko pirmoji mokslų akademijos susirinkimo sesija, kurios metu išrinktas prezidiumas, nauji tikrieji nariai, nariai korespondentai, institutų direktoriai, priimti mokslo tyrimo planai ir numatytos svarbiausios darbo sritys. Toliau steigė institutus. 1958 m. akademija įsikūrė dabartinėse patalpose. [2]

Iki 1990 m. vadinosi LTSR mokslų akademija. 1989 m. rudenį paskelbė apie atsiskyrimą nuo SSRS Mokslų akademijos, o 1990 m. kovo mėn. atsisakė žinybinio statuso ir pasiskelbė nuo valstybinių ir politinių institucijų nepriklausoma mokslo organizacija. Tuo metu veikė 17 mokslinio tyrimo institutų. 1991 m. vasario 12 d. priimtu „Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu“ buvo oficialiai panaikinti akademijos žinybos bruožai, ji paskelbta savarankiška akademija, o jos sudėtyje buvusios mokslo įstaigos tapo savarankiškomis mokslo institucijomis. 1993 m. LR Seimas patvirtino naują akademijos statutą, kuris dar kartą keistas 2003 m. 2011 m. gegužės 19 d. LR Seimas patvirtino naują LMA statuto redakciją.

Veikla[taisyti | redaguoti kodą]

LMA veikia vadovaudamasi LR Seimo patvirtintu statutu bei kitais teisės aktais. LMA – biudžetinė įstaiga, nepriklausoma Seimo, Vyriausybės ir jai pavaldžių institucijų ekspertė ir patarėja mokslo bei studijų, kultūros, socialinės raidos, ūkio, gamtosaugos, sveikatos apsaugos, technologijų bei kitais klausimais.

2011 m. LMA vykdė bendradarbiavimo sutartis su 25 užsienio mokslų akademijomis ir kitais mokslo centrais, kartu su partneriais įgyvendina šalies mokslui ir eksperimentinei plėtrai reikšmingus ES struktūrinių fondų projektus. Ji yra Vrublevskių bibliotekos steigėja, leidžia mokslo darbus, mokslo žurnalus, informacinius leidinius. Akademija rengia šalies bei tarptautines mokslines konferencijas, užsienio mokslininkų seminarus, mokslininkų susitikimus, akademinius skaitymus, parodas.

Vyriausybės pavedimu LMA organizuoja Lietuvos mokslo premijų komisijos veiklą, įsteigė ir teikia 15 vardinių mokslo premijų, skatina jaunųjų mokslininkų ir studentų mokslinę veiklą kasmet skirdama po 10 premijų jauniesiems mokslininkams, 15 – aukštųjų mokyklų studentams. Nuo 2010 m. LMA skiria 15 metinių stipendijų jauniesiems mokslininkams.

Akademija pagal statutą gali turėti 120 tikrųjų narių, renkamų atviro konkurso būdu. Narių emeritų (jais tikrieji nariai tampa sulaukę 75 metų amžiaus) ir užsienio narių skaičius neribojamas.

Premijos ir apdovanojimai[taisyti | redaguoti kodą]


Prezidentai (pirmininkai)[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos mokslų akademija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 276 psl.
  2. Pranas Dičius. Lietuvos mokslų akademija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 134-135 psl.
  3. http://lma.lt/index.php?option=com_k2&view=item&id=359&Item=186&lang=lt&Itemid=94

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Lietuvos mokslų akademija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka