Vidmantas Bačiulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vidmantas Bačiulis
Gimė 1940 m. kovo 12 d.
Panevėžys
Mirė 2022 m. spalio 16 d. (82 metai)
Sutuoktinis (-ė) Margarita Bačiulienė
Vaikai Ieva Bačiulytė
Veikla kino ir televizijos režisierius, scenaristas
Organizacijos Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Alma mater 1962 m. Kauno politechnikos institutas

1974 m. Leningrado teatro, muzikos ir kinematografijos institutas

Žymūs apdovanojimai

1987 m. Nusipelniusio Lietuvos meno veikėjo garbės vardas. 2014 m. LRT „Garbės bitinukas“ už nuopelnus ir ilgametį darbą.

Vidmantas Bačiulis (1940 m. kovo 12 d. Panevėžyje – 2022 m. spalio 16 d.[1]) – lietuvių kino ir televizijos režisierius, scenaristas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augo mokytojų šeimoje.[2][3] 1962 m. baigė Kauno politechnikos institutą, 1974 m. – Leningrado teatro, muzikos ir kinematografijos institutą, įgijo dramos režisieriaus kvalifikaciją.

Nuo 1970 m. dirbo Lietuvos nacionalinėje televizijoje, sukūrė daugybę laidų kultūros ir meno temomis, spektaklių, dokumentinių ir vaidybinių televizijos filmų. Ypač daug ekranizavo lietuvių literatūros kūrinių.

19801985 m. Lietuvos televizijos Kultūros ir meno redakcijos vyriausias režisierius. Nuo 1987 m. – Lietuvos teatro sąjungos narys. 1987 m. suteiktas Nusipelniusio Lietuvos meno veikėjo garbės vardas. 19931998 m. – Lietuvos televizijos vyriausias režisierius. 2014 m. apdovanotas LRT „Garbės bitinuku“ už nuopelnus ir ilgametį darbą.

Vidmanto Bačiulio kūriniai dažnai rodyti Lietuvos televizijoje ir užsienio šalyse. Filmai dalyvavo ne viename tarptautiniame festivalyje – Rygoje (Latvija), Plovdive (Bulgarija), Bornholme (Danija), Berlyne (Vokietija).

Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaidybiniai filmai ir TV spektakliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1973 m. – „Susipažinkite – Artas Buchvaldas“ (LTV)
  • 1974 m. – E. de Filipo „Tamsūs akiniai“ (LTV)
  • 1976 m. – Miulerio „Dvi saujos smulkių“ (LTV)
  • 1977 m. – A. Laurinčiuko „Akimirka teisybės“ (LTV)
  • 1979 m. – J. Paukštelio „Kaimynai“, režisierius ir scenarijaus autorius (LTV)
  • 1980 m. – L. Vernejo „Nemo bankas“, režisierius (LTV)
  • 1982 m. – J. Grušo „Barbora Radvilaitė“, režisierius (LTV)
  • 1986 m. – J. Volčekas „Tiesos riba“, režisierius (LTV)
  • 1986 m. – J. Tumo-Vaižganto „Nebylys“, režisierius (LTV)
  • 1987 m. – J. Marcinkevičiaus „Benjaminas Kordušas“, režisierius ir scenarijaus autorius (LTV)
  • 1988 m. – I. Simonaitytės „Vilius Karalius“, režisierius ir scenarijaus autorius (LTV)
  • 1988 m. – H. Ibseno „Heda Gabler“, režisierius (LTV)
  • 1990 m. – A. Strindbergo „Tėvas“, režisierius ir scenarijaus autorius (LTV)
  • 1992 m. – H. Kleisto „Sudužęs ąsotis“, režisierius (LTV)
  • 1993 m. – J. Grušo „Laimingasis – tai aš“, režisierius (LTV)
  • 1993 m. – I. Bergmano „Judita“, režisierius ir scenarijaus autorius (LTV)
  • 1995 m. – A. Vaičiulaičio „Valentina“, režisierius ir scenarijaus autorius (LTV)

Muzikiniai filmai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1974 m. – „Dainų dainelė 1974“ – pirmasis respublikinis vaikų ir jaunimo konkursas „Dainų dainelė“
  • 1982 m. – „Dienos, metai – visas gyvenimas“ – Virgilijaus Noreikos kūrybos portretas
  • 1985 m. – „Kūrybos aukštumos“ – Sauliaus Sondeckio kūrybos portretas
  • 1987 m. – „Akimirksni žavus“ – Eduardo Kaniavos kūrybos portretas

Dokumentiniai filmai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1971 m. – „Rugsėjo 1-oji“
  • 1972 m. – „Ecce Homo
  • 1974 m. – „Prie baltų aukštųjų bokštų“
  • 1995 m. – „Vasarvidžio kelionė į Anykščius“
  • 1997 m. – „Čigoniška laimė“
  • 1998 m. – „Ateinantys“
  • 1998 m. – „Elena keliauja į Lietuvą“
  • 1999 m. – „Sveikas, pone Andre“
  • 2000 m. – „Kelionė“
  • 2001 m. – „Tėvas ir sūnus“
  • 2003 m. – „Gyvybės vardan“
  • 2005 m. – „Pasivaikščiojimas po Europos parką“

Kultūros laidų ciklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2011 m. – „Literatų gatvė“
  • 2011 m. – „Amžinai graži suknelė“
  • 2011 m. – „Spalvų galia“
  • 2012 m. – „Grafikos stebuklai“
  • 2012 m. – „Skulptūrų pėdomis“
  • 2013 m. – „Taikomosios dailės šviesa“

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1987 m. suteiktas Nusipelniusio Lietuvos meno veikėjo garbės vardas.
  • 2014 m. apdovanotas LRT „Garbės bitinuku“ už nuopelnus ir ilgametį darbą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mirė ilgametis LRT režisierius ir scenaristas Vidmantas Jonas Bačiulis. Lrt.lt. 2022-10-17. Nuoroda tikrinta 2022-10-17.
  2. „V. Bačiulį įkvepia lietuvių literatūra ir menas“. Bernardinai.lt. 2013-06-21. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-03. Nuoroda tikrinta 2016-06-05.
  3. „Nacionalinės Vertybės“. respublikosvertybes.lt. 2013-05-11. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-03. Nuoroda tikrinta 2016-06-05.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]