Vienuolis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Vienuolis (iš bžn. lot. monachus – gyvenantis atskirai; iš gr. monos vienas) – asmuo, priklausantis kokiai nors vienuolijai.

Vienuoliai gyvena tam tikrose bendruomenėse, atsiskyrę nuo pasauliečių (žr. vienuolynas); kai kurios vienuolijos aktyviai bendradarbiauja su pasauliečiais, kai kurios gyvena visiškai uždarą gyvenimą. Vienuolių gyvenimo paskirtis ir būdas – nuolatinė malda, paprastai meldžiamasi už visą pasaulį.

Krikščionių benediktinų vienuolynuose dienotvarkė susideda iš liturginių valandų, per kurias visi vienuoliai renkasi kartu ir meldžiasi, giedodami grigališkąjį choralą.


Commons-logo.svg Vikiteka: Vienuolis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka