Rugpjūčio 20

Rugpjūčio 20 yra 232-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 233-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 133 dienos.

Informacija

Šventės

• Estija – Nepriklausomybės atkūrimo diena;
• Marokas – liaudies revoliucijos diena;
• Vengrija – Šv. Stepono diena, valstybinė šventė.

Vardadieniai

Bernardas – Beržas – Nemunas – Neringa – Samuelis – Tolvinas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1899 – Palangoje suvaidintas pirmasis viešas lietuviškas spektaklis – Antano Vilkutaičio-Keturakio „Amerika pirtyje“.

Gimimo dienos

Gimimo dienos Lietuvoje Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio.

1862 m. – Juozas Baranauskas, valstietis, knygnešys (m. 1928 m.). 1872 m. – Pranciškus Petras Būčys, Lietuvos Rytų apeigų vyskupas, teologas, marijonas, Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademikas, teologijos daktaras (m. 1951 m.). 1893 m. – Vytautas Pranas Bičiūnas, Lietuvos dailininkas, teatro veikėjas, rašytojas, dailės ir literatūros kritikas (m. 1943 m.). 1900 m. – Adolfas Urbšas, karininkas, Lietuvos kariuomenės, vėliau - Raudonosios armijos generolas majoras (m. 1973 m.). 1901 m. – Bronius Elsbergas, lietuvių architektas (m. 1998 m.). 1913 m. – Meilutė Julija Lukšienė–Matjošaitytė, lietuvių literatūros tyrinėtoja, pedagogė, edukologė, habilituota socialinių mokslų daktarė, viena iš Tautinės mokyklos koncepcijos autorių (m. 2009 m.). 1920 m. – Vincentas Sladkevičius, Lietuvos kardinolas (m. 2000 m.). 1924 m. – Jadvyga Adomavičiūtė, Lietuvos agrochemikė, biomedicinos mokslų daktarė. 1926 m. – Vytautas Juozapas Mažiulis, Lietuvos kalbininkas, baltistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. 2009 m.). 1928 m. – Alfredas Paulauskas, inžinierius architektas. 1929 m. – Danutė Krištopaitė, Lietuvos tautosakininkė, vertėja, humanitarinių mokslų daktarė. 1936 m. – Vytautas Pranciškus Straižys, Lietuvos astronomas, profesorius, habilituotas daktaras, Mokslų akademijos narys korespondentas, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. 1962–1965 m. su kitais bendraminčiais sukūrė ir išvystė Vilniaus fotometrinę sistemą. 1996 m. tapo Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu. Tarptautinio astronomų žurnalo „Baltic astronomy“ (Baltijos astronomija) redaktorius. Šiuo metu dirba Molėtų astronomijos observatorijoje. 2002 m. jo vardu pavadintas asteroidas 68730 Straizys. 1938 m.: Birutė Butkevičienė, Lietuvos bibliotekininkė, bibliofilė. Kęstutis Lipeika, teisininkas, civilinių bylų advokatas, ilgametis Lietuvos advokatų savivaldos veikėjas, buvęs teisėjas, rajono liaudies teismo pirmininkas. 1940 m. – Stasys Danius, profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas. 1942 m. – Liucija Palinauskaitė, choro dirigentė ir muzikos mokytoja. 1943 m. – Vladislovas Bogdanovičius, muzikos mokytojas ir chorvedys. 1946 m.: Alfonsas Bartkus, ekonomistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas. Georgijus Čvanovas, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas. Jonas Ivanauskas, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinis bei visuomenės veikėjas. Leonardas Gineika, Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas. 1947 m.: Gražina Arlickaitė, Lietuvos kinotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė. Juozas Lebednykas, Lietuvos skulptorius. 1948 m. – Vanda Paškevičienė, Lietuvos politinė veikėja. 1949 m. – Petras Mazūras, Lietuvos skulptorius. 1956 m. – Regimantas Čiupaila, matematikas, inžinierius programuotojas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas. 1961 m. – Artūras Žurauskas, teisininkas, diplomatas, ambasadorius. 1962 m. – Daiva Luchtanienė, Lietuvos archeologė, UAB Archeologijos projektų centras „Antiqua“, direktorė. 1963 m. – Igor Krasikov, Lietuvos ir Visagino savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas. 1974 m. – Vytautas Mizaras, teisininkas, teisėtyrininkas civilistas, verslo teisės advokatas, Vilniaus universiteto (VU) profesorius, VU TF Privatinės teisės katedros vedėjas. 1975 m. – Rūta Lukoševičiūtė, dainininkė, atlikėja, rašytoja, žurnalistė. Tapo žinoma debiutavusi kaip VRS kameros vedėja. 1985 m. – Vaidas Macianskis, Lietuvos futbolo žaidėjas. Žaidžiantis gynėjo pozicijoje, Kauno "Atletas" komandoje. 1987 m. – Martynas Normantas, Lietuvos futbolo žaidėjas.

Mirtys

Mirtys Lietuvoje Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio.

1896 m. – Pranciškus Butkevičius, Lietuvos knygnešys, kunigas, kanauninkas (g. 1825 m.). 1897 m. – Gustavas Oskaras Aveidė, teisininkas, ekonomistas, 1863 m. sukilimo veikėjas (g. 1837 m.). 1941 m. – Liudvikas Jakavičius, Lietuvos spaudos darbuotojas, teatro veikėjas (g. 1871 m.). 1953 m. – Juozas Barzda-Bradauskas, Lietuvos karinis veikėjas, inžinierius, brigados generolas (g. 1896 m.). 1956 m. – Mykolas Gudėnas, Lietuvos pedagogas, Rytų Lietuvos visuomenės veikėjas (g. 1906 m.). 1959 m. – Pranas Narušis, vargonininkas, kapelmeisteris, chorvedys (g. 1913 m.). 1960 m. – Vladimiras Šilkarskis, Lietuvos ir Vokietijos filosofas, klasikinis filologas, mokslo istorikas, VDU ir Bonos universiteto profesorius (g. 1884 m.). 1962 m. – Teofilius Matulionis, Lietuvos arkivyskupas, kankinys, dievo tarnas (1990 m.) (g. 1873 m.). 1972 m. – Aleksandra Fiodorova-Fokina, rusų ir latvių baleto artistė, baletmeisterė (g. 1884 m.). 1979 m. – Marija Kajackaitė-Jučienė, Lietuvos baleto artistė (g. 1919 m.). 1983 m. – Justas Kuncaitis, Lietuvos veterinarijos gydytojas bakteriologas, veterinarijos daktaras (g. 1910 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1896 – Filipinuose kilo sukilimas prieš kolonijinę Ispanijos valdžią;
• 1914 – I pasaulinio karo metu Vokietija užėmė Briuselį;
• 1920 – Detroite pradėjo transliacijas pirmoji pasaulyje komercinė radijo stotis 8MK (WWJ);
• 1940 – Meksikoje žudikas mirtinai sužeidė rusų revoliucinierių emigracijoje Levą Trockį;
• 1953 – SSRS pranešė išbandžiusi vandenilinę bombą;
• 1968 – Varšuvos sutarties organizacijos pajėgos su 200 000 karių ir 5000 tankų įsiveržė į Čekoslovakiją ir užbaigė politinės liberalizacijos laikotarpį, vadintą „Prahos pavasariu“;
• 1991 – Estija paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Gimimo dienos

Gimimo dienos pasaulyje Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio.

1561 m. – Jacopo Peri, italų kompozitorius ir dainininkas pereinamuoju laikotarpiu tarp renesanso ir baroko stilių ir dažnai vadinamas operos išradėju. Jis parašė pirmąjį darbą, kurį galima pavadinti opera šiandien, operą „Dafnė“ (apie 1597), taip pat pirmąją operą, kuri išliko iki šių dienų, operą „Euridikė“ (1600) (m. 1633 m.). 1833 m. – Bendžaminas Harisonas, buvo 23-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (m. 1901 m.). 1888 m. – Tôn Đức Thắng, Vietnamo politikas. Paskutinis Vietnamo Demokratinės Respublikos prezidentas nuo 1969 iki 1976 ir 1-asis Vietnamo prezidentas nuo 1976 iki 1980 (m. 1980 m.). 1890 m. – Howard Phillips Lovecraft, amerikiečių rašytojas, rašęs siaubo, fantastikos romanus, žinomus kaip keistoji grožinė literatūra (m. 1937 m.). 1913 m. – Roger Wolcott Sperry, 1981 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1994 m.). 1927 m. – Yootha Joyce, britų aktorė (m. 1980 m.). 1935 m. – Ronald Ernest Paul, JAV Kongreso Atstovų rūmų Teksaso atstovas, Respublikonų partijos narys, kandidatas 2008 m. JAV prezidento rinkimuose. Paul taip pat kandidatavo 1988 m., kuriuose laimėjo Džordžas H. Bušas. 1936 m. – Hideki Shirakawa, 2000 m. Nobelio chemijos premijos laureatas. 1937 m. – Sky Saxon, JAV rokenrolo atlikėjas, grupės „The Seeds“ lyderis (m. 2009 m.). 1941 m. – Slobodanas Miloševičius, Jugoslavijos ir Serbijos politikas. Nuo 1989 iki 1997 m. buvo Serbijos prezidentas, o nuo 1997 iki 2000 m. spalio 5 d. Jugoslavijos federacijos prezidentas. Nuo įkūrimo 1990 m. vadovavo Serbijos socialistų partijai (m. 2006 m.). 1944 m. – Rajiv Gandhi, Indijos ministras pirmininkas (m. 1991 m.). 1946 m. – Loranas Fabiusas, Prancūzijos politinis veikėjas, 1984–1986 m. ministras pirmininkas. 1948 m. – Robert Anthony Plant, anglų vokalistas, dainų rašytojas, geriausiai žinomas kaip anglų roko grupės Led Zeppelin narys, vėliau pradėjęs solo karjerą. 1970 m.: William Frederick "Fred" Durst, Amerikiečių dainininkas, režisierius, aktorius, geriausiai žinomas, kaip nu metal grupės Limp Bizkit įkūrėjas. John Carmack, žinomas kompiuterinių žaidimų programuotojas ir vienas iš id Software įkūrėjų. 1983 m. – Jurijus Valentinovičius Žirkovas, Rusijos futbolo rinktinės ir Chelsea klubo saugas. Turi pravardę Rusiškasis Ronaldinho dėl savo kamuolio varymo sugebėjimų ir ryžtingo žaidimo.

Mirtys

Mirtys pasaulyje Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio.

984 m. – Jonas XIV, popiežius. 1390 m. – Konradas Ciolneris, VOkiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras. 1823 m. – Pijus VII, 251-asis Romos katalikų (g. 1740 m.). 1854 m. – Frydrichas Vilhelmas Jozefas fon Šelingas, vokiečių filosofas (g. 1775 m.). 1914 m. – Šv. Pijus X, 257 - asis Romos popiežius. 1954 m. gegužės 29 d. paskelbtas šventuoju (g. 1835 m.). 1917 m. – Johann Friedrich Wilhelm Adolf von Baeyer, 1905 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1835 m.). 1980 m. – Joe Dassin, prancūzų dainininkas (g. 1938 m.). 1990 m. – Aleksandras Varlamovas, rusų kompozitorius. Laikomas tarybinio džiazo pradininku. Sukūrė daugiau kaip 400 įvairių dainų ir estradinių melodijų (g. 1904 m.).

Nuorodos

Vikiteka