Evalda Jakaitienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Evalda Marija Jakaitienė (g. 1940 m. lapkričio 16 d. Zarasuose) – Lietuvos kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1962 m. baigė Vilniaus universitetą. 1988 m. habilituota filologijos mokslų daktarė.

Nuo 1962 m. Vilniaus universiteto dėstytoja, nuo 1989 m. profesorė. 19881991 ir 19941996 m. lietuvių kalbos katedros vedėja. 19911993 m. dirbo Oslo universitete.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrinėja lietuvių kalbos priesaginius veiksmažodžius, dabartinės lietuvių kalbos nominatyvinių žodžių leksinę reikšmę, leksikografiją, norvegų rašomosios kalbos istoriją. Parašė studijų vadovų aukštosioms mokykloms, lietuvių kalbos vadovėlį kitataučiams.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Veiksmažodžų daryba: Priesagų vediniai, 1973 m.
  • Lietuvių kalbos morfologija, su kitais, 1976 m.
  • Lietuvių kalbos leksikologija, 1980 m.
  • Lietuviškai apie Lietuvą, 1994 m., papild. leid. 1995 m.
  • Lietuvių kalbos leksikologijos ir morfologijos pratybos, su kitais, 1980 m.
  • Ką ir kaip reiškia žodžiai 1986 m.
  • Leksinė semantika 1988 m.
  • Lietuvių-norvegų kalbų žodynas, su kitais, 2001 m.
  • Dabartinė lietuvių kalbos gramatika, 1994 m., 3 leid. 1997 m. viena autorių
  • Leksikografija. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005 m.
  • Lietuvių – norvegų kalbų žodynas, su Sturla Berg-Olsen, Baltos lankos, 2001 m. 2 leid. 2005 m., 3 leid. 2008 m., 4 leid. 2012 m., 5 leid. 2016 m. ISBN 978-9955-23-177-6
  • Leksikologija. Vilniaus universitetoo leidykla 2009 m., 2 leid. 2010 m.
  • Gyvenau... Ir dar noriu. Vilniaus universiteto leidykla 2012 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas SabaliauskasEvalda Jakaitienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 474 psl.