Sausio 4

Sausio 4 yra 4-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 361 diena (keliamaisiais metais – 362).

Informacija

Šventės

• Mianmaras – Nepriklausomybės nuo Jungtinės Karalystės diena.

Vardadieniai

Arimantas – Arimantė – Arys – Armantas – Armantė – Armina – Arminas – Arminė – Arminta – Armintas – Benas – Benedikta – Benė – Benediktas – Malvina - Titas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1493 – Maskvos didysis kunigaikštis Ivanas III oficialiai paskelbė pirmąjį karą Lietuvai;
• 1916 – Petrograde išleistas liaudininkų savaitraščio „Naujoji Lietuva“ pirmasis numeris;
• 1957 – Vilniaus miesto Vykdomajame komitete (dabar savivaldybė) pirmą kartą po karo priimtas raštiškas sprendimas lietuvių kalba. Toliau sprendimai buvo rašomi dviem – lietuvių ir rusų kalbomis;
• 1998 – Valdas Adamkus laimėjo Prezidento rinkimų antrąjį turą;
• 1999 – Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas Vilniaus universitetinei vaikų ligoninei įteikė kompiuterinį elektroencefalografą, Vilniaus gimdymo namams – naujagimių inkubatorių ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą;
• 2002 – nutraukta 86 metus Niujorke leisto lietuvių savaitraščio „Darbininkas“ leidyba;
• 2005 – Vilniaus universitetinėje vaikų ligoninėje atidaryti trys nauji naujagymių reanimacijos ir intensyviosios terapijos, nudegimų ir akių ligų skyriai.

Gimimo dienos

Gimimo dienos Lietuvoje Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio.

1890 m. – Jonas Kartanas, pedagogas, visuomenės veikėjas (m. 1944 m.). 1891 m. – Pijus Krakaitis, lietuvių rašytojas, prozininkas, dramaturgas (m. 1948 m.). 1892 m. – Zenonas Bačelis, inžinierius, Brazilijos lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1973 m.). 1903 m. – Joana Serafinaitė, vargonininkė ir chorvedė. 1907 m. – Ana Kaskas, JAV lietuvių dainininkė (lyrinis kontraltas) (m. 1998 m.). 1920 m. – Viktoras Kutorga, Lietuvos gydytojas onkologas, visuomenės veikėjas, švietėjas, eksperimentinės onkologijos pradininkas Lietuvoje (m. 1991 m.). 1923 m. – Petras Kasperavičius, Lietuvos inžinierius elektrikas, patentologas. 1925 m. – Zigmas Zinkevičius, Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, Vilniaus universiteto profesorius, politikas – krikščionis demokratas, buvęs Lietuvos Respublikos švietimo ministras, daug nuveikęs lietuvybės įtvirtinimui rytų Lietuvoje – Vilniaus krašte, dialektologijos, istorinės gramatikos, kalbos istorijos, onomastikos ir kitose srityse. Zigmas Zinkevičius kartu su Aleksu Girdeniu sudarė naują lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją. 1927 m. – Algirdas Titus Antanaitis, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, poetas, publicistas (m. 2003 m.). 1930 m. – Aldona Elena Puišytė, poetė, vertėja. 1938 m. – Vytas Mašauskas, Lietuvos agronomas agrochemikas, biomedicinos mokslų daktaras. 1940 m.: Algirdas Alionis, poetas, prozininkas. Arimantas Dumčius, gydytojas, profesorius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas. Janas Jaščaninas, Lietuvos biologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, lengvaatletis. 1941 m. – Romas Pakalnis, mokslininkas, ekologas, aplinkosaugininkas, miškininkas, visuomenės veikėjas, pedagogas. 1942 m. – Romutis Juozauskas, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas. 1945 m. – Angelė Ambrazienė-Jankūnaitė, Lietuvos istorikė, pedagogė, profsąjungų veikėja. 1947 m. – Saulius Kubiliūnas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas. 1948 m. – Augenijus Čiuplevičius, gydytojas, Lietuvos, Marijampolės rajono ir Kalvarijos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas. 1952 m.: Adolfina Arlauskienė-Danikauskaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė. Alfonsas Eidintas, Lietuvos istorikas, diplomatas, rašytojas, VU profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. 1953 m. – Algimantas Rimkūnas, Lietuvos diplomatas, valstybės tarnautojas. 1954 m. – Algis Antanavičius, inžinierius, Lietuvos ūkio ir politinis veikėjas. 1956 m.: Gražina Liaudanskienė-Bružaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė. Judita Simonavičiūtė, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja. 1957 m. – Vladas Baškauskas, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinis veikėjas. 1960 m. – Arūnas Strazdas, Lietuvos archeologas, pamonklosaugininkas. 1962 m.: Algirdas Brazys, Lietuvos krepšinio žaidėjas ir treneris. Vytautas Markevičius, advokatas, buvęs politikas, ministras. 1963 m. – Eugenijus Pranevičius, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas. 1973 m. – Skaidrius Kandratavičius, Lietuvos poetas, kunigas. 1974 m. – Egmontas Bžeskas, Lietuvos muzikos prodiuseris, dailininkas, grupės „Tipo grupė“ narys, TV laidų vedėjas. 1978 m. – Tomas Rinkevičius, Lietuvos krepšininkas, savo krepšinio karjerą pradėjęs Kauno Policijos komandoje. 1983 m. – Jonas Juodka, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.

Mirtys

Mirtys Lietuvoje Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio.

1945 m. – Julius Indrišiūnas, Lietuvos politikas, teisininkas (g. 1901 m.). 1948 m. – Juozas Geniušas, Lietuvos pedagogas, dramaturgas (g. 1892 m.). 1964 m. – Jurgis Elisonas, pedagogas, aktyvus visuomenės veikėjas, kraštotyrininkas, gamtininkas, vienas ryškiausių tarpukario Lietuvos zoologų (g. 1889 m.). 1983 m. – Juozas Budzeika, MIC, Romos katalikų kunigas, vienuolis marijonas, rašytojas, ateitininkas (g. 1908 m.). 1986 m. – Klemensas Čerbulėnas, Lietuvos etnografas, muziejininkas, dailėtyrininkas, architektūros istorikas, pedagogas (g. 1912 m.). 1991 m. – Benediktas Stirbys, muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1930 m.). 1995 m. – Vladas Drėma, Lietuvos dailės istorikas, muziejininkas, tapytojas, grafikas (g. 1910 m.). 1999 m. – Julius Duršliokas, vargonininkas, dainininkas (baritonas) ir chorvedys (g. 1911 m.). 2004 m. – Leonas Jasiulis, Lietuvos dailėtyrininkas, pedagogas (g. 1932 m.). 2006 m. – Aleksandras Mauragis, Australijos lietuvių visuomenės veikėjas, teisininkas, teisės mokslų daktaras. (1948 m.) (g. 1909 m.). 2010 m. – Jonas Dulevičius, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1935 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 871 – Redingo (Reading) mūšis – Etelredas Veseksietis atlaiko Danų armijos invaziją;
• 1493 – Kristupas Kolumbas išplaukia iš Naujojo Pasaulio, užbaigdamas savo pirmąją kelionę;
• 1642 – Anglijos pilietinis karas: karalius Karolis I puola Parlamentą;
• 1762 – Anglija paskelbia karą Ispanijai ir Neapoliui;
• 1847 – Samuelis Koltas (Samuel Colt) parduoda pirmąjį revolverį JAV vyriausybei;
• 1865 – Niujorko akcijų birža (NYSE) atidaro pirmąją nuolatinę savo būstinę šalia Wall Street gatvės;
• 1884 – Londone įkuriama socialistinių reformų siekianti inteligentų „Fabijaus draugija“. Šiandien šiai draugijai priklauso nemažai Jungtinės Karalystės politikų, tarp jų ir Tonis Bleras;
• 1885 – Atlikta pirmoji sėkminga apendiktomija (Dr. William Grant; pacientė Mary Gartside);
• 1896 – Juta tapo 45-ąja JAV valstija;
• 1923 – mirštantis Leninas prie savo „Testamento“ padiktavo prierašą, kuriame iškėlė mintį, kad Stalinas yra perdaug šiurkštus komunistų partijos generalinio sekretoriaus pareigoms ir todėl turėtų būti pakeistas;
• 1936 – Billboard žurnalas išspausdina pirmuosius pop muzikos 'topus';
• 1948 – Birma (dabar Mianmaras) tampa nepriklausoma nuo Jungtinės Karalystės;
• 1950 – Izraelis paskelbia Jeruzalę savo sostine, šitaip pažeisdamas Jungtinių Tautų nutarimus;
• 1951 – Šiaurės Korėjos ir Kinijos pajėgos Korėjos kare užima Seulą;
• 1958 – pirmasis dirbtinis žemės palydovas „Sputnik I“, kurį 1957 m. spalį paleido Sovietų Sąjunga, suiro ir nukrito į Žemės atmosferą;
• 1960 – Jungtinė Karalystė, Danija, Norvegija, Austrija, Portugalija, Švedija ir Šveicarija Stokholmo Konvencija įkuria Europos Laisvosios Prekybos Asociaciją (EFTA);
• 1961 – Kopenhagoje baigėsi 33 metus trukęs barzdaskučių padėjėjų streikas. Tai ilgiausias streikas istorijoje;
• 1962 – Niujorke pradėtas naudoti traukinys, veikiantis be įgulos;
• 1975 – Romos katalikų bažnyčia paskelbia amerikietę Elizabeth Ann Seton šventąja. Ji tampa pirmuoju JAV gimusiu asmeniu, kuris buvo kanonizuotas;
• 1980 – Dėl invazijos į Afganistaną JAV prezidentas Džimis Karteris (Jimmy Carter) paskelbė grūdų pardavimo apribojimą Sovietų Sąjungai;
• 1999 – apšaudomi Islamabado mečetėje besimeldžiantys musulmonai šiitai. 16 maldininkų žūna, dar 25 sužeisti;
• 2001 – išleistas internetinis MMORPG žaidimas „RuneScape“;
• 2002 – Afganistane žūsta pirmasis JAV karys;
• 2003 – įkurta realitų sekta, tikinti, kad prieš 25 tūkst. metų ateiviai atvyko į Žemę ir čia klonavimo būdu pradėjo žmonių rasę, paskelbė, jog viena moteris olandė pagimdė pirmąjį pasaulyje klonuotą kūdikį. Ekspertai nedelsiant atmetė šį pareiškimą kaip visiškai nepagrįstą;
• 2004 – Dr. Michailas Sakaašvilis išrinktas Gruzijos prezidentu;
• 2004 – NASA Marso tyrimų aparatas Spirit sėkmingai nusileidžia Marse;
• 2006 – antrąjį širdies smūgį patiria Izraelio ministras pirmininkas Arielis Šaronas. Jo pareigas perima Ehudas Olmertas.

Gimimo dienos

Gimimo dienos pasaulyje Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio.

1643 m. – Seras Izaokas Niutonas, anglų Fizikas, matematikas, astronomas, alchemikas, filosofas (m. 1727 m.). 1785 m. – Jakobas Grimas, vokiečių kalbininkas, tautosakininkas, pasakininkas, rašęs kartu su broliu Vilhelmu Grimu, juristas (m. 1863 m.). 1809 m. – Luji Brailis, prancūzų mokytojas, aklųjų rašymo sistemos išradėjas (m. 1852 m.). 1813 m. – Izaokas Pitmanas, britų išradėjas, išradęs stenografiją (m. 1897 m.). 1877 m. – Marsden Hartley, JAV modernizmo stiliaus tapytojas, poetas ir XX a. pradžios eseistas. Hartley gimė Levistone, Meino valstijoje, JAV, kur gyveno iš Didžiosios Britanijos emigravę Marsden tėvai. Šeimai išsikrausčius į Klyvlendą, jis 1892 m. pradėjo mokytis Klyvlendo meno institute. Marsden Hartley gimė kaip Edmund Hartley, bet kaip savo vardą pasirinko motinos mergautinę pavardę. Marsden Hartley buvo homoseksualios lytinės orientacijos (m. 1943 m.). 1895 m. – Gustavas Klucis, latvių ir rusų tapytojas, grafikas, skulptorius, fotografas, dizaineris (m. 1938 m.). 1896 m. – André-Aimé-René Masson, prancūzų dailininkas (m. 1987 m.). 1900 m. – Džeimsas Bondas, amerikiečių ornitologas, kurio vardu Janas Flemingas (Ian Fleming) pavadino savo knygų personažą (m. 1989 m.). 1933 m. – Norman H. Bangerter, JAV politikas. 1935 m. – Floidas Petersonas, amerikiečių boksininkas. 1940 m. – Gao Xingjian, Nobelio literatūros premijos laureatas. 1945 m. – Richard Royce Schrock, 2005 m. Nobelio chemijos premijos laureatas. 1946 m. – Valentinas Vladimirovičius Korabelnikovas, rusų karininkas, Rusijos Federacijos Armijos generalinio štabo viršininko pavaduotojas, buvęs RF GRU viršininkas, armijos generolas. 1960 m. – Michael Stipe, amerikiečių muzikantas, grupės R.E.M. vokalistas. 1962 m. – Peter Steele, heavy metal grupių Type O Negative ir Carnivore vokalistas, dainų autorius ir bosistas (m. 2010 m.). 1965 m. – Beth Gibbons, anglų dainininkė ir dainų kūrėja, žinoma kaip anglų grupės Portishead vokalistė. 1974 m. – Armin Zöggeler, rogučių sportininkas iš Italijos. Jis yra du kartus olimpinis čempionas, penkiose iš eilės olimpiadose laimėjęs medalius (nuo 1994 iki 2010 m.). Jis yra vienas sėkmingiausių šios sporto šakos atstovų, daug kartų laimėjęs pasaulio taures, pasaulio ir Europos čempionatus. Dėl tokio pasiekimų skaičiaus jis pravardžiuojamas kanibalu (it. Il Cannibale). 2010 m. žiemos olimpinėse žaidynėse italas vienetų rungtyje žėmė trečią vietą.. 1980 m. – Luišas Migelis Brito, futbolininkas, Portugalijos rinktinės ir Valencia klubo gynėjas. 1983 m. – Vilas Binumas, JAV krepšininkas žaidžiantis Detroit "Pistons" komandoje. 1986 m.: Dejan Borovnjak, Serbijos krepšininkas, šiuo metu žaidžaintis Graikijoje, Atėnų „Panionios“ klube. Džeimsas Filipas Milneris, Anglijos futbolininkas, žaidžiantis saugo pozicijoje Manchester City klube. Žaidė Anglijos jaunimo rinktinėje ir yra daugiausia kartų jos sudėtyje žaidęs žaidėjas (46 pasirodymai). Šiuo metu Džeimsas Milneris yra Anglijos futbolo rinktinės narys. 1987 m.: Daniel Peter „Danny“ Simpson, anglų futbolininkas, žaidžiantis dešiniuoju gynėju Newcastle United klube. Jis yra Manchester United akademijos auklėtinis. Frederikas Hausas, JAV krepšininkas, žaidžiantis lengvojo krašto/atakuojančio gynėjo pozicijoje.

Mirtys

Mirtys pasaulyje Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio.

1541 m. – Jonas Gėrikas, vienas 1525–1528 m. Sembos valstiečių sukilimo sukilimo vadų. 1821 m. – Elizabeth Ann Seton, amerikiečių šventoji (g. 1774 m.). 1908 m. – Anthony Winkler Prins, Nyderlandų rašytojas, poetas, dvasininkas, olandų menotistų kunigas, enciklopedininkas – jo vardu pavadinto žinyno Winkler Prins autorius (g. 1817 m.). 1941 m. – Anri Bergsonas, prancūzų filosofas, smarkiai paveikęs XX a. pradžios Europos filosofijos vystymąsi, Nobelio literatūros premijos laureatas (1927). (g. 1859 m.). 1960 m. – Albert Camus, prancūzų-alžyriečių kilmės filosofas ir rašytojas, egzistencializmo atstovas. Laikomas vienu žymiausių XX a. prancūzų rašytojų (g. 1913 m.). 1961 m. – Ervinas Šriodingeris, austrų fizikas, laikomas vienu iš svarbiausių kvantinės fizikos kūrėjų. Už Šriodingerio lygtį 1933 metais gavo Nobelio premiją. Jis sukūrė mintinį eksperimentą apie katę (g. 1887 m.). 1965 m. – Tomas Sternsas Eliotas, vienas didžiausių XX amžiaus poetų. 1948 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (g. 1888 m.). 2010 m. – Tsutomu Yamaguchi, Japonijos inžinierius, vienas iš nedaugelio išgyvenusių per Hirošimos ir Nagasakio bombordavimą. Po bombordavimo bandė įrodyti, jog istorija apie griūvantį dangų yra tiesa (g. 1916 m.).

Nuorodos

Vikiteka