Dobilas Kirvelis
 |
|
|---|---|
 |
|
| Gimė: | 1940 m. gruodžio 17 d. Alytuje |
| Veikla: | Lietuvos mokslininkas biofizikas ir biokibernetikas, visuomenės ir politinis veikėjas |
| Partija: | 1989 m. Lietuvos socialdemokratų partija |
| Alma mater: | 1963 m. Kauno politechnikos institutas |
Dobilas Jonas Kirvelis (g. 1940 m. gruodžio 17 d. Alytuje) – Lietuvos mokslininkas biofizikas ir biokibernetikas, visuomenės ir politinis veikėjas.
[taisyti] Biografija
1946–1950 m. mokėsi Utenos raj. Užpalių ir Žeimelio pradžios mokyklose, 1957 m. baigė Kupiškio vidurinę mokyklą. 1963 m. baigė Kauno politechnikos instituto elektronikos ir skaičiavimo mašinų specialybę, 1964–1967 m. mokėsi aspirantūroje Maskvoje, TSRS MA valdymo problemų institute, grįžęs Vilniaus universitete organizavo biofizikos – neurokibernetikos laboratoriją. 1975 m. gamtos mokslų kandidatas, 1993 m. – nostrifikuotas daktaras
1962–1964 m. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto asistentas, nuo 1970 m. VU Biochemijos ir biofizikos katedros docentas. Dėsto biofiziką, biometriją, neuroinformatiką ir kitus kursus. 1989–1994 m. VU Gamtos mokslų fakulteto dekanas.
1989 m. Lietuvos socialdemokratų partijos atkūrimo iniciatyvinės grupės narys, programos rengimo komisijos narys. 1989–1991 m. ir nuo 1999 m. LSDP tarybos narys. 1990–1995 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos deputatas, 2004 m. nuo liepos iki lapkričio mėn. – Lietuvos Respublikos Seimo narys.[1]
[taisyti] Asmenybė
Šiam mokslininkui visada buvo būdingas jaunatviškas, liberalistinis požiūris į mokslą. Savo studentams jis neretai pasakodavo, jog Maskvoje pirmiausia paprašė savo vadovo netrukdyti jam gilintis į pasirinktą temą. Nors vadovas ir abejojo, ar taip mąstantis doktorantas laiku apsigins disertaciją, studijas Maskvoje baigė labai sėkmingai.
Dėstydamas mokslininkas nuolat pabrėždavo nesustabarėjusio mąstymo, asmeninės iniciatyvos ir jaunatviškos energijos reikšmę, primindavo Vatsono bei Kriko gautą Nobelio premiją už DNR dvigubos spiralės atradimą ir kitus būtent jaunų mokslininkų nuveiktus darbus.
Atkakliai gynė matematinio modeliavimo biologijoje idėjas dar tuomet, kai dalis konservatyvių pažiūrų mokslininkų Lietuvoje laikė tai protomokslu ar bent jau ties mokslo riba esančiais dalykais, skatino ir rėmė matematika bei programavimu besidominčius biologijos specialybės studentus.
Vadovaujamiems studentams nebuvo linkęs dalinti smulkmeniškas darbo instrukcijas, atkakliai reikalaudamas mokytis mąstyti pačiam. Ne visiems patiko jo daugelio studentų supratimu per dideli reikalavimai žinių kokybei ir nuolatinis žinių spragų pabrėžimas (net jei tai ir priveda prie netiesioginio šaipymosi iš studentų). Mokslininkas gana tiksliai išpranašavo šiuo metu stebimą bioinformatikos pakilimą. Kai kurie jo mokinių darbai vėliau buvo paskelbti netgi „Nature“.
