Lietuvai pagražinti draugija
Lietuvai pagražinti draugija – 1921–1940 m. veikusi ir 1995 m. atkurta visuomeninė organizacija.
Turinys |
Veikla 1921–1940 metais [taisyti]
Draugija buvo įkurta 1921 m. balandžio mėn. Kaune Lietuvos šviesuolių: kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto, prof. Povilo Matulionio, teisingumo ministro ir Valstybės tarybos pirmininko Stasio Šilingo, Eugenijaus Kubiliaus, prof. Tado Ivanausko, Liudo Vailionio ir kt. iniciatyva. Draugijos Centro valdybos pirmininku išrinktas J. Tumas-Vaižgantas. Draugija kvietė visos Lietuvos žmones aktyviai veiklai gražinti kraštą, ugdyti jaunąją kartą.
1921–1940 m. Draugija atliko visuomenės telkimo, patriotizmo ugdymo ir krašto gražinimo darbą. Kasmet draugija skelbė medelių sodinimo dienas. Vėliau rūpinosi paukščių globa, rengė inkilų kėlimo į medžius išvykas. 1925 m. sudaryti gamtos ir paminklų apsaugos komitetai. 1925 m. birželio 28 d. LPD organizavo tautos suvažiavimą Veliuonoje, Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių minėjimą 1930 metais. Didžiulį darbą draugija atliko statant paminklus Vytautui Didžiajam ir iškilmingai keliaujant po kraštą jo paveikslui. Draugijos rūpesčiu ir iš surinktų aukų buvo sutvarkytas Gedimino kalnas Veliuonoje, Birutės kalnas Palangoje, daktaro J. Basanavičiaus parkas Kaune. Draugija rinko eksponatus projektuojamam Oro muziejui Kaune. Per savo skyrius (1926 m. jų buvo 30) rūpinosi miestelių aikščių ir sodų, mokyklų darželių, kapinių priežiūra. 1937 m. išleido almanachą, skirtą Vytautui Didžiajam. Draugijos nariai skaitė paskaitas per radiją, spausdino straipsnius periodiniuose leidiniuose, išleido vienkartinių leidinių.
TSRS okupavus Lietuvą 1940 m. Liaudies vyriausybės uždaryta.[1]
LPD atkūrimas ir tolesnė veikla [taisyti]
1995 m. birželio 23 d. šviesuolių būrelis su muziejininke Birute Federavičiene, Angele Vyšniauskaite ir monsinjoru Kazimieru Vasiliausku atgaivino LPD veiklą. Garbės pirmininku buvo šviesios atminties monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, poetas Justinas Marcinkevičius.
Lietuvai pagražinti draugija turi 63 skyrius visoje Lietuvoje ir daugiau kaip 4000 narių. Draugija dirba dviem pagrindinėmis kryptimis: 1) visuomenės dorovės, pilietiškumo, tautinio savitumo ir kultūros ugdymas; 2) kraštotvarka, aplinkosauga, ekologinis švietimas, gamtos ir kultūros paminklų apsauga. Ši visuomeninė organizacija toliau intensyviai dirba, stengdamasi užgydyti patirtas tautos kultūrinio paveldo žaizdas: steigiami draugijos skyriai rajonuose ir kaimuose, organizuojamos konferencijos, seminarai, suvažiavimai, skelbiami gražiausių sodybų, gyvenviečių, daugiabučių namų, mokymo įstaigų konkursai, aplinkos tvarkymo, medelių sodinimo talkos, šventės istorinėms datoms atminti, žemės dienos minėjimai, paukščių sutikimo šventės ir kt.
Valdybos pirmininkai [taisyti]
- Juozas Tumas-Vaižgantas – 1921–1924 m.
- Vladas Nagevičius – 1925–1928 m.
- Vladas Braziulevičius–Braziulis – 1929–1940 m.
- Juozas Dingelis – nuo 1995 m.
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Lietuvai pagražinti draugija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 147 psl.